Vilniaus medicinos draugija – tai tiltas tarp medicinos, visų gamtos mokslų, istorijos ir kultūros, tarp Rytų ir Vakarų, tarp praeities ir dabarties.
Vilniaus medicinos draugija, įkurta profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva 1805 metais gruodžio 12 d., Vilniaus universiteto klestėjimo laikais, buvo pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų organizacija, skirta tobulintis, semtis patirties, dalintis atradimais, skleisti mokslines žinias, keistis informacija ir bendradarbiauti.
Draugija nuo jos įkūrimo vadovavosi nuostata, kad svarbiausias šalies turtas yra jos žmonės, todėl siekė ugdyti sveiką visuomenę. Draugijos nariais buvo daugelis žymių Lietuvos ir Europos gydytojų, mokslininkų ir visuomenės veikėjų.
Permainingoje mūsų krašto istorijoje, pasitelkdama praeities išmintį ir stiprybę, Draugija yra viena iš nedaugelio, kuri savo veiklą tęsia jau trečią šimtmetį. Draugijos šūkis –„Tarnauti mokslui ir gimtajam kraštui“ iki šiol uždega ir skatina veikti visus, tikinčius šios draugijos idėjomis, ketinimais ir ateitimi.
- 1
- 2
Jozefas Frankas – Vilniaus universiteto patologijos ir specialiosios terapijos profesorius (1804‒1823), Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjas.
Frankas garsėjo kaip novatorius, skiriantis didelį dėmesį ligų diagnostikai, remiantis ne vienu ar keliais konkrečiais jos požymiais, tačiau simptomų visuma, skiriant pirmenybę stebėjimams, o ne teorijai.
Profesorius siekė, kad Medicinos fakulteto darbas būtų tiesiogiai siejamas su gyventojų sveikatos apsauga ir ligų prevencija – inicijavo gyventojų sergamumo ir mirtingumo statistikos rinkimą. Be to, jis pirmasis atkreipė dėmesį į klimatinių bei topografinių sąlygų reikšmę žmogaus sveikatai. Sekdamas tėvo pavyzdžiu Jozefas Frankas daug dėmesio skyrė socialinėms, su gyventojų sveikata susijusioms, problemoms.
Jozefo Franko veikla žymi atskirą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir kartu modernios medicinos Lietuvoje epochą. Frankai reformavo ir sunormino Medicinos mokslą ir praktiką Vilniuje, buvo pasiekti to meto Europos standartai, greitai Medicinos fakultetas ir klinikos tapo pavydžiu kitoms regione ir Europoje. Tiek kolegų, tiek studentų Jozefas Frankas buvo vertinamas už savo mokslinę veiklą.
Franko namas (Didžioji g. 1, Vilnius), kuriame 1805 m. buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija (2003 m. nuotrauka).
Pirmasis Vilniaus medicinos draugijos statutas (1805 m. ).
1806 m. pradėta Vilniaus medicinos draugijos Aukso knyga, kuri 2007 m. buvo įtraukta į UNESCO pasaulio atminties nacionalinį registrą.
Medicinos ir chirurgijos daktaras Jokūbas Šimkevičius (1775-1818), Aukso knygoje įrašytas 13-uoju numeriu.
Jokūbo Šimkevičiaus knyga „Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas“, Vilnius 1806 m. Ši knyga yra originalus chirurgijos, ypač traumatologijos ir ortopedijos, akių ligų, otolaringologijos, stomatologijos vadovas ir pirmasis išsamus chirurgijos veikalas Rusijos imperijos teritorijoje.
1807 m. buvo patvirtintas Draugijos diplomas ir ženklas, kurį nupiešė Vilniaus universiteto dėstytojas dailininkas Jonas Rustemas. Ženkle pavaizduota laurų ir palmių vainiku apsupta deivė Izidė. Šis ženklas iki šiol tebėra Vilniaus medicinos draugijos simbolis.
Vilniaus medicinos draugijai suteiktas Rusijos imperatoriaus Aleksandro vardas.
Antraštinis periodinio leidinio „Acta institututi clinici“ puslapis (1808 m.).
Jokūbo Šimkevičiaus „Mokslo apie vaikų ligas“ (Vilnius, 1810 m.) antraštinis puslapis, tai pirmasis vaikų ligų vadovėlis Lietuvoje.
Jokūbo Šimkevičiaus „Veikalo apie girtuoklystę“ (Vilnius, 1816 m.) antraštinis puslapis. Socialiniu požiūriu svarbus veikalas, mokslinis alkoholizmo problemos tyrinėjimas ir idėjos tobulinti visuomenę išraiška.
Švietimo ministerijos cenzūros komiteto įsąkymas Draugijos veikloje vartoti tik rusų kalbą.
Adomas Ferdinandas Adamovičius (1802‒1881), Viniaus medicinos draugijos puoselėtojas, ilgametis (1841‒1872 m.) pirmininkas.
Anicetas Renje (1804‒1877), baigęs Vilniaus universitetą, gydytojavo Druskininkuose ir Birštone. Tyrė tų vietovių gydomuosius vandenis ir apie juos pranešimus skaitė Vilniaus medicinos draugijos posėdžiuose. 1842 m. išrinktas Vilniaus medicnos draugijos bibliotekininku ir tvarkė biblioteką iki 1877 m. Tuo metu biblioteka turėjo 5 tūkstančius tomų. Jis išleido bibliotekos katalogą.
Vilniaus medicinos draugijos biblioteka.
Ipolitas Jundzilas (1846–1898), garsus Vilniaus chirurgas, kovos su chirurgine infekcija novatorius, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas 1884 m., 1897–1898 m. I. Jundzilo iniciatyva buvo išleistas Vilniaus medicinos draugijos istorinis albumas.
1889 m. Vilniuje pradėta mirusiųjų registracija. Mirštamumo lentelė iš Draugijos protokolų.
Ilgametis Vilniaus medicinos draugijos sekretorius Vladislavas Zagorskis. Zagosrskio iniciatyva išleista knyga, skirta Draugijos devyniasdešimtmečiui.
Kvietimas į Vilniaus medicinos draugijos posėdžius, liudijantis sanitarijos sekcijos svarbą ir veiklą.
Daktaras Julijonas Ticijus (1820‒1890) – vienintelis Vilniaus medicinos draugijos garbės prezidentas, išrinkimo proga pasakęs tokius žodžius: „Principais, kuriuos Jums, jaunesni kolegos daktarai persakau: sąžiningumas moksle, pagarba kolegoms ir visuomenei, o svarbiausia artimo meilė. Aukščiausias atpildas mums tebūna – dėkingumo ašara varguolio akyse“.
Draugijos garbės prezidento diplomas įteiktas J. Ticijui 1895 m.
Vilniaus medicinos draugijos istorinis albumas (lot. – Album Historicum Cesareae Societas Medicinae Vilnensis) ir jo puslapis su steigėjų parašais.
Daktaras Jonas Basanavičius
Draugijos Aukso knygoje 1116 numeriu įrašytas Lietuvos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius.
Aleksandras Voiničius – karo gydytojas, 19880 išrinktas Vilniaus medicinos draugijos nariu, buvo jos sekretoriumi, pirmininku (1909– 1914), vadovavo laboratorijai, rūpinosi Vilniaus sanitarijos reikalais, skaitė karo medicinos pranešimus.
Vilniaus medicinos draugijos valdyba 1926 m. Parašai po nuotrauka ranka: C. Šabadas, A. Januškeviius, A. Safarevičius, K.Opočinskis, K. Pavlovskis, J. Hrynevičuvna. J. Bulhako nuotr.
Prof. Kornelis Michejda, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas (1931–1932 m)
Prof. Pranas Norkūnas, Vilniaus chirurgų patriarchas, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas 1947‒1950 m.
Salezijus Pavilonis, žymus anatomas, ilgametis Vilniaus universiteto dekanas, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas 1977‒1998 m.
Vilniaus medicinos draugijos 175 metų minėjimo valdyba. Centre Vilniaus universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius.
Vilniaus medicinos draugijos valdyba. Iš kairės gyd. Č. Kunevičius,prof. P. Šimulis, dr. D. Triponienė ir prof. S. Pavilonis (1981 m.)
Draugijos 190 m. sukakties minėjimo valdyba. Iš kairės medicinos fakulteto dekanas prof. G. Česnys, Vilniaus universiteto rektorius R. Pavilonis, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas prof. P. Šimulis, Vilniaus medicinos draugijos atsakingoji sekretorė doc. D. Triponienė (1995 m.)
Nuo 1999 m. pradėtas leisti žurnalas ,,Medicinos teorija ir praktika’’, kuriame be mokslinių talpinami ir istoriniai Vilniaus medicinos draugijos straipsniai.
Franko knygos „Atsiminimai apie Vilnių“ pristatyme: prof. P. Šimulis, doc. G. Dručkutė, doc D. Triponienė, dr. A. Prašmantaitė, „Minties“ leidyklos direktorė Roma Brastavičienė
Doc. Dalia Triponiene – ilgametė (1977–2003 m.) Vilniaus medicinos draugijos atsakingoji sekretorė, 2004–2014 m. –Draugijos pirmininkė.
Prof. Pranas Šimulis, pirmininkavęs Draugijai 1998‒2003 m. ir Vilniaus medicinos draugijos 2004‒2014 m. pirmininke doc. Dalia Triponiene.
Draugijos garbės nario prof. Liubomiro Laucevičiaus 100-mečio minėjime.
Vilniaus medicinos draugijos aktyvas rengiasi Draugijos jubiliejui. Iš kairės sėdi – dr. K. Janulis, doc. E. Broslavskis, doc. D. Triponienė, prof. P. Šimulis, prof. A. Petrauskas; antroje eilėje iš kairės – gyd. A. Ruzgys, dr. R. Pliaukšta, doc. N. Drazdienė, dr. Ž. Bumbulienė, doc. A. Gradauskas, dr. A. Navickas.
Varšuvos medicinos draugijos pirminikas prof. J. Jurkievič apdovanoja Draugiją Augusto Ferdinando Volfo medaliu.
Vilniaus medicinos draugijos 200 m. minėjimo tarptautinės konferencijos valdyba. Iš kairės: prof. P. Šimulis, Medicinos fakulteto dekanė prof. Z. A. Kučinskienė, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkė doc. D. Triponienė, Vilniaus universiteto prorektorius A. Raugalė, Draugijos atsakingoji sekretorė dr. Ž. Bumbulienė.
2005 m. Vilniaus medicinos draugija apdovanota Šv. Kristoforo statulėle. Su statulėle doc. D. Triponienė, šalia Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas
Regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu pripažinta ir įtraukta į UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis’’ Lietuvos nacionalinį registrą Vilniaus universiteto bibliotekoje Vilniaus medicinos draugijos archyve saugoma Vilniaus medicinos draugijos narių registracijos knyga –,Aukso knyga - Liber Aureus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis”.
Vilniaus universiteto bibliotekoje 2008 m. veikė paroda, skirta prof. Vladui Kvikliui. Parodos atidaryme dalyvavo v. Kviklio sūnus G. Kviklys, VU bibliotekos generalinė direktorė I. Krivelienė, Draugijos pirmininkė doc. D. Triponienė, Medicinos fakulteto prodekanas prof. R. Stukas.
Konferencijos, skirtos Motinystės instituto įkūrimo 200 metų sukakčiai, akimirka.
Už geriausią mokslo darbą, įdiegtą į praktiką, 2009 m. Draugijos diplomu ir premija apdovanota prof. G. Drąsutienė (antra iš kairės), Draugijos garbės raštu – gyd. L. Zabulenė (pirma iš kairės) ir doc. J. Butkus (antroje eilėje). Centre – medicinos fakulteto dekanė prof. A.Z. Kučinskienė, pediatrų draugijos pirmininkė doc. N. Drazdienė ir Draugijos pirminikė doc. D. Triponienė.
Iškilmingas posėdis „ Vilniaus chirurgų brolijai 500“, bendras salės vaizdas.
Iškilmingas posėdis „ Vilniaus chirurgų brolijai 500“, bendras salės vaizdas.
2010 m. balandžio 22 d. konferencija, skirta Roberto Kocho šimtosioms mirties metinėms paminėti.
Draugijos 2010 m. premijos laureatai. Iš kairės: prof. A. Utkus, doc. J. Kanauskienė, prof. V. Kučinskas ir gyd. V. Mikštienė.
Respublikos nacionalinių vertybių rinkimai. Garbės raštas Vilniaus medicinos draugijai „Reiškinys garsinantis Lietuvą“.
2012 m. vasario 16 d. Vilniaus medicinos draugijos pirmininkė doc. Dalia Triponienė prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota Gedimino ordinu už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Prezidentė
prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė
El. paštas / svetainė
Draugijos pirmininkas
prof. (HP) dr. Algirdas Utkus
El. paštas / svetainė
Vilniaus filijalo draugijos pirmininkas
dr. Valdas Banys
El. paštas / svetainė
Vilniaus skyriaus draugijos pirmininkas
dr. Tomas Sveikata
El. paštas / svetainė
Vilniaus krašto skyriaus pirmininkas
gyd. Sergejus Adruškevičius
El. paštas / svetainė
Tarybos pirmininkė
prof. dr. Vilma Brukienė
El. paštas / svetainė
Draugijos pirmininkas
prof. dr. Audrius Šileikis
El. paštas / svetainė
Draugijos pirmininkas gyd. Andrius Ruzgys
El. paštas
Vilniaus skyriaus pirmininkė
gyd. Alina Voinič
El. paštas / svetainė
Draugijos pirmininkė
prof. dr. Birutė Petrauskienė
El. paštas / svetainė
Draugijos pirmininkė
dr. Rūta Kaladytė-Lokominienė
El. paštas
Draugijos pirmininkė
dr. Irina Arechvo
El. paštas / svetainė
Draugijos pirmininkas
prof. dr. Arūnas Valiulis
El. paštas / svetainė
Draugijos pirmininkė
dr. Raminta Lukšaitė-Lukštė
El. paštas
Idėjos ir siekiai, kuriuos užsibrėžė Draugijos kūrėjai, yra perduodami vienos kartos kitai, tęsiamos geriausios Vilniaus medicinos tradicijos, puoselėjama universitetinė mokslo dvasia, diegiama pagarba asmeniui, skleidžiamos humanistinės, medicinos, mokslinės, kultūrinės, švietėjiškos, etiškumo ir ugdymo mintys gydytojams, vaistininkams, odontologams, istorikams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams ir visuomenei.
Vilniaus medicinos draugija yra viešasis juridinis asmuo (teisinė forma – asociacija), kuri veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais bei Draugijos įstatais.
Vilniaus medicinos draugijos kolegialus valdymo organas yra septynių asmenų valdyba (prezidiumas), kurią visuotinio susirinkimo metu keturių metų laikotarpiui renka specialiųjų medicinos draugijų pirmininkai. Vienas iš valdybos narių išrenkamas Draugijos pirmininku (prezidentu).
Draugijos Valdybos nariai nuo 2022 m.
Draugijos Valdybos nariai 2017-2022 m.
2004–2017 m. Draugijos valdybos
- Pirmininkas – prof. Algirdas Utkus
- Pirmininko pavaduotoja – vaistininkė Birutė Karnickienė
Atsakingoji sekretorė – doc. Lina Zabulienė
Iždininkas – dr. Raimondas Pliaukšta - Nariai – doc. Žana Bumbulienė, doc. Audrius Gradauskas, doc. Dalia Triponienė
- Pirmininkė – doc. Dalia Triponienė
- Pirmininko pavaduotoja – prof. Nijolė Drazdienė
- Atsakingoji sekretorė – doc. Žana Bumbulienė
- Iždininkas – dr. Raimondas Pliaukšta
- Nariai: doc. Eugenijus Broslavskis, doc. Audrius Gradauskas, vaistininkė Birutė Karnickienė
- Pirmininkė – doc. Dalia Triponienė
- Pirmininko pavaduotoja – doc. Nijolė Drazdienė
- Atsakingoji sekretorė – dr. Žana Bumbulienė
- Iždininkas – dr. Rolandas Dagilaitis
- Nariai: prof. Rimantas Jankauskas, vaistininkė Birutė Karnickienė, prof. Pranas Šimulis
- Pirmininkė – doc. Dalia Triponienė
- Pirmininko pavaduotojas – prof. Pranas Šimulis
- Atsakingoji sekretorė – dr. Žana Bumbulienė
- Iždininkas – dr. Rolandas Dagilaitis
- Nariai: gyd. Danutė Bernotienė, gyd. Adomas Janulionis, prof. Algimantas Raugalė
2015 m. iškilmingos Vilniaus medicinos draugijos 210-ies m. sukakties proga Doc. DALIA TRIPONIENĖ (1938–2021) išrinkta Draugijos Garbės pirmininke.
Man svarbu tai, ką darau, ne tai – ką turiu…
Doc. dr. Dalia Triponienė
Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto docentė Dalia Triponienė – Lietuvos mokslo premijos laureatė, Vilniaus medicinos draugijos puoselėtoja ir globėja, ilgametė Vilniaus miesto Klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos centro gydytoja kraujagyslių chirurgė, skaičiavusi 50 metų klinikinio, pedagoginio ir mokslinio darbo stažą – aukštos kvalifikacijos gydytoja, mokslininkė ir dėstytoja, mylima ir gerbiama pacientų, studentų ir kolegų už profesionalumą, kompetenciją, geranoriškumą, kolegiškumą, iniciatyvumą, novatoriškumą, nuoširdų rūpestį, pagarbą ir pasišventimą savo darbui.
Dalia Čepaitė – Triponienė gimė 1938 m. lapkričio 21 d. Marijampolėje, Vidurio Lietuvos aukštaičių, tarnautojų šeimoje ir nuo 1939 m. gyveno Vilniuje. Seneliai iš tėvo pusės buvo laisvieji valstiečiai, senelis – knygnešys. Seneliai iš mamos pusės – senos labdaringų Lietuvos bajorų Montvilų giminės palikuonys, docentė – Vilniaus mecenato Juozo Montvilos palikuonė. Dalia Čepaitė sidabro medaliu baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, 1957–1963 m. Vilniaus universitete studijavo Mediciną ir aukščiausiais balais išlaikiusi valstybinius egzaminus gavo gydytojos diplomą.
1977–2015 m. išrinkti Draugijos Garbės nariai:
- Prof. Zygmunt Mackiewicz (1931–2015) – plačiau
- Dr. Rasa Bagdonienė – plačiau
- Doc. Eugenijus Broslavskis – plačiau
- Doc. Konstantinas Romualdas Dobrovolskis (1938–2021) – plačiau
- Prof. Nijolė Drazdienė – plačiau
- Prof. Rimantas Jankauskas – plačiau
- Prof. Zita Aušrelė Kučinskienė – plačiau
- Gyd. Viktorija Montvilienė – plačiau
- Prof. Petras Norkūnas (1912–2016) – plačiau
- Dr. Regina Žukienė (1938–2022) – plačiau
- Prof. Vida Žvironaitė – plačiau
- Prof. Arvydas Ambrozaitis – plačiau
- Prof. Kazimieras Ambrozaitis (2011-2017) – plačiau
- Prof. Irena Balčiūnienė – plačiau
- Dr. Algimantas Blažys – plačiau
- Doc. Petras Kačinskas – plačiau
- Prof. Vaidutis Kučinskas – plačiau
- Gyd. Česlovas Kunevičius (1929–2013) – plačiau
- Prof. Algimantas Marcinkevičius (1921–2014) – plačiau
- Prof. Aleksas Petrauskas – plačiau
- Prof. Algimantas Raugalė (1940–2016) – plačiau
- Prof. Vytautas Sirvydis – plačiau
- Prof. Pranas Šimulis (1926–2014) – plačiau
- Prof. Vytautas Triponis – plačiau
- Prof. Salezijus Pavilonis (1919–1998) – plačiau
Per paskutinį dešimtmetį netekome dešimties Draugijos garbės narių:
- dr. Reginos Žukienės (1938–2022)
- doc. Dalios Triponienės (1938–2021)
- doc. Konstantino Romualdo Dobrovolskio (1938–2021)
- prof. Kazimiero Ambrozaičio (2011-2017)
- prof. Petro Norkūno (1912–2016)
- prof. Algimanto Raugalės (1940–2016)
- prof. Zygmunt Mackiewicz (1931–2015)
- prof. Algimanto Marcinkevičiaus (1921–2014)
- prof. Prano Šimulio (1926–2014)
- gyd. Česlovo Kunevičiaus (1929–2013)