Draugijos laikotarpis uždarius Vilniaus universitetą ir medicinos ir chirurgijos akademiją (1843–1919 m.)

  • 30/08/2022

Uždarius ne tik Vilniaus universitetą, bet ir Medicinos-chirurgijos akademiją Draugijai teko sunkus išbandymo laikotarpis – palaikyti ir vystyti medicinos mokslą Lietuvoje, nes iš Vilniaus išvyko daug profesorių, dalis Draugijos narių buvo ištremta į Sibirą, Draugija tapo griežtai prižiūrima caro administracijos.

Adomas Ferdinandas Adamovičius, Vilniaus medicinos draugijos puoselėtojas, ilgametis pirmininkas (1841-1872)
Adomas Ferdinandas Adamovičius, Vilniaus medicinos draugijos puoselėtojas, ilgametis pirmininkas (1841-1872)

Nuo 1873 metų gubernatorius pradėjo tvirtinti Draugijos išrinktus pareigūnus. Jie turėjo teisę uždrausti posėdžius, netvirtinti nutarimų, galėjo neleisti skaityti vieno ar kito pranešimo. Visų posėdžių pranešimus Draugija turėjo siųsti carinės Rusijos švietimo ministrui. Nepaisant draudimų Draugija išliko aktyvi ypač savo profesine ir moksline veikla. Sanitarinė bei higieninė veikla taip pat buvo ženkli.

Vilniaus medicinos draugijos aktyvumui išlaikyti labai svarbi buvo ilgamečio Draugijos pirmininko, Vilniaus patrioto, profesoriaus Adomo Ferdinando Adamovičiaus (1802–1880) veikla. Uždarius Medicinos-chirurgijos akademiją, jis buvo nušalintas nuo visų pareigų Vilniuje, bei atsisakė svarbių pareigų Charkovo, Kazanės, Berlyno universitetuose. Jis pasiliko Vilniuje ir dirbo medicinos ir veterinarijos gydytoju, puoselėjo Vilniaus medicinos draugiją, kuriai skyrė visą savo laisvalaikį, rūpinosi mokslu, jo baze, turtino draugijos biblioteką ir muziejų. Draugijoje perskaitė 60 pranešimų. 1843 m.  jis įsteigė farmacijos ir farmakologijos kabinetus, tvarkė ir turtino biblioteką bei archyvą: čia 1844 m. buvo sukaupti 2185 spaudiniai ir 1394 rankraščiai.

Vilniaus medicinos draugijos pirmininkai J. Mošinskis, A. Majevskis, K. Erbšteinas,      I. Jundzilas, A. Voiničius sunkiu laikotarpiu puoselėjo medicinos mokslą, skatino gydytojus daryti pranešimus Draugijoje, skleidė naujoves ir ypač rūpinosi sanitarija, kuri buvo labai svarbi Vilniaus mieste. Ypač suklestėjo chirurgijos ir anesteziologijos mokslai.

Jau 1842 m. A. Majevskis perskaitė Draugijoje pranešimą apie savo bandymus, panaudojant linksminančias dujas nuskausminimui, A. Getvichas – apie chloroformo panaudojimo nesėkmes. 1846 m. amerikiečiai T. Morton, J. Woren ir Ch. Jackson pirmą kartą chirurgijos praktikoje panaudojo eterio narkozę. 1847 m. L. Liachovičius sėkmingai operavo 4 pacientus eterio narkozėje ir apie tai pranešė Draugijoje. Išlikusiuose Vilniaus medicinos draugijos protokoluose randame duomenis apie chirurgų perskaitytus pranešimus. 1843–1919 m. laikotarpiu daug pranešimų skaityta apie šautinius sužalojimus, pilvo organų chirurgiją (M. Gomolickis, L. Liachovičius, A. Voiničius, K. Mejeris ir kt.), žarnų rezekciją (I. Vizgo), pilvo pūlinių gydymą (L.Vrublevskis. B. Kadenacis, A. Koganas). 1899 m. G. Romas skaitė pranešimą apie skrandžio ligų chirurginį gydymą. 1908 m. J. Dilonas – apie skrandžio opos  diagnostiką ir gydymą. 1904 m. G. Romas skaitė pranešimą „Apendicito gydymo klausimu“. 1886 m. A. Majevskis Draugijoje pranešė apie pirmąją sėkmingai padarytą ovariotomiją Vilniuje.

Širdies ir plaučių chirurgijos mokslo ištakos – irgi iš šio Draugijos veiklos laikotarpio. I. Jundzilas 1886 m. Draugijos narius supažindino su pūlingo pleurito chirurginiu gydymu, 1900 m. A. Koganas skaitė pranešimą „Plaučių chirurgijos klausimu“, o 1902 m. – pademonstravo vaiką, operuotą dėl plaučių pūlinio. 1903 m. L. Stembo ir S. Romas pranešė apie sėkmingą pūlingo perikardito chirurginį gydymą, davusį pradžią širdies chirurgijai Lietuvoje.

Su nervų sistemos ligų chirurginiu gydymu 1912 ir 1913 metais Draugijos narius supažindino A. Viršubskis, o 1915 m. – A. Pauskis ir A. Goldmanas. Apie chirurginę intervenciją sergant cukralige draugijoje 1914 m. kalbėjo E. Zarinas.

Praėjusiame šimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje Vilniaus chirurgai jau darė didelių sąnarių rezekcijas, ekzartikuliacijas ir galūnių amputacijas, buvo sėkmingai gydomi lūžę kaulai ir atstatomi išnirę sąnariai. Šiais klausimais straipsnius rašė L. Liachovičius, I. Jundzilas, A. Koganas ir kt.

Pažymėtinas chirurgų novatoriškumas. 1886 m. atlikta pirma sėkminga ovariotomija. 1886 m. pradėtas pleurito chirurginis gydymas, 1903 m. širdies chirurgijos pradžia.

Su Robertu Kochu, tuberkuliozės ir choleros sukėlėjų atradėju, sietina ir mokslinės Vilniaus ftiziatrijos pradžia. 1895 m. R. Kochas buvo išrinktas Vilniaus medicinos draugijos garbės nariu. Draugijos posėdžių protokoluose yra užfiksuoti reikšmingi moksliniai pranešimai apie tuberkuliozę.

Vilniaus medicinos draugijai rūpėjo ir sanitarijos problemos, kurios Vilniaus krašte visąlaik buvo aktualios. 1885 m. Draugijoje įsteigta Sanitarijos sekcija. Jos nariai tyrinėjo sąlygas, turinčias įtakos gyventojų sveikatai, rengė ir leido įvairius sanitarinio švietimo leidinius, aiškino gyventojams, kaip apsisaugoti nuo epidemijų ir ligų. 1887 m. Sanitarijos sekcija Vilniuje įsteigė Chemijos ir bakteriologijos laboratoriją, kurioje buvo rūpinamasi infekcinių ligų diagnostika ir jų apskaita, dezinfekcija, nemokamu skiepijimu nuo raupų, šulinių švara, nutekamųjų vandenų nukenksminimu ir kt.

Vilniaus medicinos draugijos nariai tyrė ir nagrinėjo gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis, labiausiai paplitusias ligas, siūlė kovos su jomis priemones. Draugijos iniciatyva nuo 1889 m. Vilniuje pradėta mirusiųjų registracija ir mirties priežasčių analizė.

Apie tarptautinį Draugijos narių darbų pripažinimą byloja kvietimai į tarptautinius kongresus Paryžiuje, Vašingtone, Berlyne, Sankt Peterburge, Krokuvoje ir kitur.

Į Vilniaus medicinos draugijos narius buvo priimta lietuvių gydytojų – visuomenės ir kultūros veikėjų: A. Domaševičius (1895), A. Vileišis (1898), S. Matulaitis (1909), J. Basanavičius (1909). Šie gydytojai lietuvių kalba leidžiamuose laikraščiuose ir knygelėse skleidė medicinos žinias, kurios plito visoje Lietuvoje.

Pirmasis pasaulinis karas sutrikdė Draugijos veiklą. Likę Draugijos nariai teikė visokeriopą pagalbą Vilniaus ir jo krašto gyventojams.

Bendraukime

info@vmd.lt