Doc. Dalia Triponienė
2004–2014 m. Vilniaus medicinos draugijos pirmininkė, nuo 2015 m. Draugijos garbės pirmininkė
Straipsnis knygai: D. Triponienė. Prie Vilniaus medicinos draugijos versmės. Istorijos fragmentai. Įžymūs veikėjai. Tradicijų tąsa. Kronika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla; 2012.
Vilniaus medicinos draugija išskirtinė Europoje dėl trijų priežasčių:
- Vilniaus medicinos draugija pirmoji mokslinė medicinos draugija Rytų Europoje, įkurta 1805 m.;
- Vilniaus medicinos draugija buvo vienintelis veikiantis medicinos mokslo centras Lietuvoje caro įsakymu uždarius Vilniaus universitetą 1832 m. ir Medicinos-chirurgijos akademiją 1842 m.;
- Permainingoje mūsų krašto istorijoje Vilniaus medicinos draugija išliko ir veikia iki šiol.
Vilniaus medicinos draugijos veikla – tai ištisa epocha Lietuvos medicinos istorijoje. Tai veikianti kultūros institucija, vienijanti specialiąsias medicinos ir farmacijos draugijas, tęsianti pažangias tradicijas, perimanti istorinį patyrimą.
Vilniaus medicinos draugija įkurta 1805 m. gruodžio 12 d. profesoriaus Jozefo Franko. Jo namuose Pilies gatvėje 15 žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų pasirašė Vilniaus medicinos draugijos statutą. Statutas apibrėžė draugijos funkcijas, narių statusą, draugijos finansavimo ir kitus aktualius klausimus.
Pirmuoju pirmininku buvo išrinktas Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckis, sekretoriumi profesorius Jozefas Frankas. Draugijos ženklą nupiešė Universiteto dailininkas J. Rustemas. Laurų ir palmių vainiku apsupta deivė Izidė iki šiol tebėra Vilniaus medicinos draugijos ženklas.
Vilniaus medicinos draugijos veiklą galima būtų suskirstyti į laikotarpius: universitetinį (1805–1842); uždarius Vilniaus universitetą ir Medicinos-chirurgijos akademiją (1843–1919); Lenkijos valdymo (1920–1939); sovietmečio (1940–1989); atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę (nuo 1990).