Vilniaus medicinos draugija mini 220 metines: išsaugotos vertybės, jungiančios kartas

Vilniaus medicinos draugija (toliau – Draugija) – pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų bendruomenė – 2025-ųjų žiemą mini išskirtinę sukaktį – 220 metų nuoseklios tarnystės mokslui, žmogui ir visuomenės sveikatai. Per daugiau nei du šimtmečius Draugija tapo ne tik svarbiu medicinos mokslo židiniu, bet ir gyva, kartas jungiančia bendruomene, kurioje susitinka patirtys, idėjos, profesinė atsakomybė ir rūpestis žmogumi. Tai ištisa Lietuvos medicinos istorijos epocha, jungianti praeitį ir dabartį, Rytų ir Vakarų akademines tradicijas, mokslinę mintį ir praktinę tarnystę visuomenei, istoriją ir kultūrą. Ši sukaktis liudija ilgaamžę, prasmingą ir aktyvią Draugijos veiklą, tęsiamą kartų pastangomis, idėjomis ir profesiniu atsidavimu – tikėjimu medicina kaip mokslu, kultūra ir žmogiška pareiga.

Bemaž visą dieną trukęs jubiliejinių metų minėjimas virto simboline kelione per turtingą Draugijos istoriją – pasakojimu, kuriame susiliejo kartų išmintis, akademinės tradicijos ir rūpestis žmogumi.

Elegantiškos erdvės, kuriose susitiko mokslas, menas ir gyvoji atmintis

Jubiliejinė šventė, surengta kartu su Vilniaus universiteto (VU) Medicinos bei Chemijos ir geomokslų fakultetais, simboliškai prasidėjo vienoje įspūdingiausių universiteto erdvių – VU bibliotekos Smuglevičiaus salėje, alsuojančioje klasikine didybe ir akademine ramybe. Čia duris atvėrė Draugijai skirta teminė paroda „Societas Medica Vilnensis: Scientia, Humanitas, Historia“, pristatanti XIX a. pr.–XX a. pirmosios pusės istorinius šaltinius – nuo Draugijos steigimo dokumentų iki pasaulyje garsių mokslininkų laiškų, atskleidžiančių ne tik medicinos mokslo raidą, bet ir gyvą Draugijos narių ryšį su miesto, krašto bei Europos kultūriniu gyvenimu. Parodos kuratorė, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Valentina Karpova-Čelkienė pabrėžė, kad ši medžiaga leidžia iš arti pažvelgti į laikmetį, kuriame formavosi modernios medicinos pamatai, ir suvokti, kokią reikšmingą įtaką Draugijos veikla turėjo medicinos mokslui, visuomenės sveikatai ir kasdieniam Vilniaus gyvenimui. Paroda veiks iki 2026 m. balandžio 30 d., kviesdama patirti gyvą, mokslo ir humanizmo persmelktą istoriją.

Kita Draugijos šventės dalies – iškilminga mokslinės-praktinė konferencija „Vilniaus medicinos draugija: 220 metų drąsos keisti ir išminties tęsti“ prasidėjo jaukioje klasicizmo stiliaus VU Mažojoje auloje (lot. –  Aula Parva). Šioje rafinuotoje erdvėje, kur susilieja universiteto istorija, akademinės kultūros dvasia ir subtili estetika, renginio vedėja Audra Avižiūtė sukūrė šiltą, atvirą ir bendrystę telkiančią atmosferą. Konferenciją simboliškai atvėrė jaunojo, išskirtinio talento mušamųjų instrumentų atlikėjo Jono Mikeliūno pasirodymas. Būgnų ir perkusijos skambesys – nuo seniausių laikų laikomas kvietimu susitelkti, pažadinti dėmesį ir pažymėti svarbią pradžią – tapo jautriu ir prasmingu šio renginio akcentu, tarsi tiltu tarp mokslo, kultūros ir bendruomenės. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokas, tarptautinių konkursų laureatas ir Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininkas Jonas Mikeliūnas savo atliekamais kūriniais subtiliai įsiklausė į auditorijos nuotaiką, užmezgė gyvą dialogą su klausytojais ir muzikos kalba perteikė Draugijos puoselėjamas vertybes – atvirumą, jautrumą žmogui ir drąsą kurti. 

Žodžiai, įprasminantys Draugijos misiją ir jos reikšmę šiandien

Jubiliejinėje konferencijoje ypatingą vietą užėmė sveikinimo žodžiai – pagarbus žvilgsnis į Vilniaus medicinos draugijos nueitą kelią ir gyvas liudijimas, kad jos vertybės ir veikla išlieka aktualios ir šiandien. VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad ši garbinga sukaktis – proga prisiminti ankstesnių medikų kartų indėlį: „Tai proga suvokti, kad mes tęsiame ir naudojamės ankstesniais pasiekimais ir patirtimis. Kartu – žinoti ir pasitikėti tuo, kad dabartinės patirtys neabejotinai pasitarnaus tolesnėms kartoms. Tai – oportunistinė, niekada nesibaigsiančios žmonijos kovos su iššūkiais išvada“, – sakė jis.

LR Sveikatos apsaugos ministrė doc. dr. Marija Jakubauskienė savo sveikinime pabrėžė Draugijos narių įsipareigojimą visuomenei: „Šie žmonės peržengė savo interesų ribas ir dirbo visuomenei. Vilniaus medicinos draugija vienija nepaprastus medikus“. Ji priminė, kad Draugija „atnešė į Vilnių Vakarų medicinos mokslo pažangą, ir mes tapome Rytų-Centrinės Europos medicinos mokslo ir akademiniu epicentru“. Pasak ministrės, šiandien Lietuvoje dirbantys medikai taip pat kuria inovacijas ir mokslo pažangą, tęsdami istorinę tradiciją, dėl kurios Vilnius yra ne tik tradicijų įgyvendinimo vieta, bet ir naujų medicinos inovacijų ir klinikinių praktikų kūrimo vieta. Ministrė linkėjo Draugijos nariams ir toliau išlikti „šviesos, pažinimo, aukštos kultūros ir inovacijų nešėjais“, o „tvirtą partnerystę tarp valstybės ir medikų bendruomenės išsaugoti net ir sudėtingais momentais“.

Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė dėkojo Draugijai už ilgametę partnerystę ir pabrėžė jos svarbą miesto medicinos bendruomenei. „Medicina Vilniuje turi labai aiškią vietą mūsų miesto istorijoje – medikų bendruomenė yra labai turtinga, o Draugija – mūsų partneris daugeliu klausimų“, – sakė vicemerė. Ji priminė, kad Draugijos veikla yra įamžinta sostinės istorinėje atmintyje ir įvertinta aukščiausiu miesto apdovanojimu – Šv. Kristoforo statulėle. Vicemerė taip pat išskyrė Draugijos indėlį į visuomenės sveikatos iniciatyvas – edukacinius renginius vilniečiams ir bendrus projektus, tokius kaip „Sveikatos pamokos visiems“ ir  Gestacinio diabeto informacinė platforma, stiprinančius visuomenės sveikatos raštingumą. „Mes visi žinome, kad sveikatos raštingumas – labai svarbus pamatas, kuris leidžia žmonėms labiau rūpintis savo sveikata, atpažinti sunkumus ir situacijas, kada reikia kreiptis į medikus“ – teigė S. Bieliūnė, dėkodama Draugijai, „kuri tapo pirmtaku daugybei draugijų, įvairių asociacijų, junginių ir projektų, ir nuosekliai neša labai aiškią vėliavą, kurdama realų, didelį ir pozityvų pokytį Vilniaus gyventojams“. Vilniaus miesto savivaldybė, minint Draugijos jubiliejų, įteikė simbolines dovanas Draugijos Garbės nariams, jauniesiems mokslininkams, organizatoriams ir savanoriams, taip pat padovanojo vaisių visiems renginio dalyviams.

Draugiją pasveikino ir LR Seimo pirmininkas dr. Juozas Olekas, pabrėžęs istorinę misijos tąsą: „Visus šiuos šimtmečius draugija skyrė dėmesį mokslo žinioms, tobulėjimui ir medicinos progresui. Ši ilga istorija byloja apie žmones, kurie pasirinko gydytojo kelią ne dėl garbės ar pripažinimo, o dėl noro padėti ir gelbėti gyvybes“. Kaip gydytojas, jis taip pat išreiškė asmeninį dėkingumą „Kolegos, Jūsų darbai, moksliniai tyrimai, nuoširdus rūpestis pacientais ir nuolatinis siekis tobulėti kuria tvirtą pamatą Lietuvos sveikatos sistemai“. 

Draugijos gimimas – idėja, pranokusi savo laiką

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta Vilniaus medicinos draugijos istoriniam, akademiniam ir vertybiniam pamatui. Pranešėjai kvietė pažvelgti į Draugijos steigimą, jos ryšį su Vilniaus universitetu ir platesnį civilizacinį kontekstą, kuriame medicina formavosi kaip humanistinė, atsakomybę visuomenei prisiimanti profesija. 

Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas prof. dr. Algirdo Utkaus pranešime „Jubiliejus, įkvepiantis ateičiai: mūsų 220 metų kelionė“ apžvelgė pagrindinius Draugijos raidos etapus, iškilius narius ir vertybes, lydėjusias per besikeičiančias epochas. Anot jo, „kiekvienas Draugijos gyvavimo laikotarpis – įdomus ir ypatingas žvelgiant per to meto socialinį ir kultūrinį kontekstą“. „Viena iš daugelio paminėtinų iniciatyvų – 1809 m. Draugijos įsteigtas Motinystės institutas, teikęs medicininę ir materialinę pagalbą nepasiturinčioms ir vienišoms motinoms. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio medicinos įstaiga Europoje ir ryškus Draugijos vertybinio pagrindo pavyzdys – jos nariai visada laikė, kad didžiausias turtas miestui ir valstybei yra žmogus“, – pabrėžė prof. A. Utkus. Jis linkėjo Draugijai ir toliau išlikti atvirai, humanistinei ir drąsiai, gebančiai atsakyti į šiuolaikinius iššūkius.

Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. dr. Tomas Jovaiša savo sveikinime susiejo Vilniaus medicinos draugijos ir pirmosios miesto ligoninės – būsimos Vilniaus universitetinės ligoninės – kūrimosi istorijas, vykusias beveik tuo pat metu. Anot jo, „Draugijos ir ligoninės istorija, kūrimasis ir veikla yra persipynusios tarsi audinio gijos ir išlieka neatsiejamos iki šių dienų“. „Ironiška tai, kad Draugija nepagailėdavo ir kritikos tuometinei ligoninei, kai to labai reikėjo, pavyzdžiui, J. Frankas net atkreipė dėmesį, kad „šienas po ligonių gultais keičiamas per retai“, tai liudija, kad Draugija labai uoliai rūpinosi pacientų sveikata ir medicinos kokybe“, – priminė prof. dr. T. Jovaiša.

VU Istorijos fakulteto dekanė doc. dr. Loreta Skurvydaitė pranešime „Kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana – medicina Vilniaus universitete“ priminė, kad Vilniaus universitetas yra ne tik seniausia ir iškiliausia Lietuvos mokslo ir studijų institucija, bet ir valstybingumo tęstinumo liudytoja. Anot docentės, medicina VU gimė kartu su humanitarinių, socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų tradicijomis – visa tai patikimai įrašyta į dabarties universiteto „genetinį kodą“. Docentė išskyrė kelias pagrindines prielaidas, kurios formuoja universitetinę kultūrą – smalsumą, žinojimo tęstinumą, kitoniško  mąstymo priėmimą, civilinio kodekso funkcionavimą ir gebėjimą prieštarauti. „Neturėdami drąsos keistis ir neturėdami išminties tęstinumo, vargu, ar bet kuri valstybė ir joje esanti institucija turi galimybę išgyventi“, – teigė ji, sveikindama Draugiją su garbinga sukaktimi. 

Vilniaus medicinos draugija, įkurta 1805 m. gruodžio 12 d. profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva ir 15 žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų iniciatyva, nuo pat pradžių siekė bendradarbiavimo, o ne konkurencijos. Kaip interviu pažymėjo doc. dr. A. Žalnora, Draugija gimė iš suvokimo, kad tik telkiant žinias, dalijantis patirtimi ir veikiant bendram visuomenės labui, galima veiksmingai spręsti ligų, epidemijų ir sveikatos nelygybės problemas. „To meto visuomenė buvo didžiąja dalimi neraštinga, egzistavo daug socialinės atskirties, nežinojimo, kaip kovoti su ligomis. Draugija kūrė ir kabino plakatus apie tuberkuliozės prevenciją, edukavo žmones apie skiepus nuo raupų, užsiėmė labdara ir daugeliu kitų veiklų, kurių iki tol nebuvo“, – pasakojo docentas. Nuo pat pradžių Draugijoje kelti tikslai tobulintis, dalintis patirtimi, informacija ir atradimais, skleisti medicinos mokslo žinias, kurti ryšius, bendradarbiauti ir įkvėpti vieni kitus. Anot doc. dr. A. Žalnoros, kone visas gydytojų ir vaistininkų elitas priklausė Draugijai. 

Auganti mokslininkų karta ir jų reikšmingi darbai

Jubiliejiniame Draugijos renginyje ypatingas dėmesys buvo skirtas jauniesiems mokslininkams – gydytojams ir tyrėjams, kurių darbai ženkliai prisideda prie klinikinės praktikos ir medicinos mokslo pažangos. Jų indėlis atliepia pačią Draugijos esmę – tarnystę mokslui ir visuomenės gerovei. „Šių metų laureatai ne tik kūrybiškai ieško atsakymų į sudėtingus klinikinius klausimus, bet ir drąsiai taiko pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus, kurdami sprendimus, jau dabar keičiančius pacientų priežiūros standartus. Garbės raštais ir diplomais įvertinti darbai atspindi temų ir metodų įvairovę – nuo pažangių magnetinio rezonanso tomografijos technologijų taikymo, chirurginių intervencijų kokybės vertinimo, kraujotakos sutrikimų diagnostikos iki vaisiaus uždegiminio atsako prognozavimo“ – pažymėjo Draugijos Valdybos narė ir atsakingoji sekretorė doc. dr. Lina Zabulienė. 

Draugija nuo 1977 m. teikia Diplomą ir simbolinę premiją už geriausią mokslo darbą, įdiegtą į praktiką. Nuo 2023 m. šiam apdovanojimui skiriama ir ilgametės VU Medicinos fakulteto profesorės, gydytojos odontologės ir antropologės, Draugijos Garbės narės habil. dr. Irenos Balčiūnienės asmeninė vardinė padėka–dovana. Tais pačiais metais, prof. dr. Algirdo Utkaus iniciatyva, įsteigtas ir Draugijos Garbės pirmininkės docentės dr. Dalios Triponienės vardo diplomas.

Vilniaus medicinos draugijos Garbės raštais, už geriausius 2025 m. į praktiką įdiegtus darbus, apdovanoti:

Aurelija Domarkienė,gydytoja radiologė – už pažangų darbą„Dinaminės kontrastinės magnetinio rezonanso tomografijos vaidmuo sinovito diagnostikoje bei gydymo atsako vertinime pacientams, sergantiems pirminiu osteoartritu“ (darbo vadovas – prof. dr. Algirdas Edvardas Tamošiūnas).

Dr. Violeta Gulbinienė, vaikų ligų gydytoja ir gydytoja neonatologė – už reikšmingą tyrimą „Vaisiaus vandenų imunologinių žymenų analizė, numatant vaisiaus uždegiminio atsako sindromą ir neišnešioto naujagimio baigtis“ (darbo vadovė – prof. dr. Diana Ramašauskaitė, bendraautorės – gydytojos Greta Balčiūnienė, Irena Dumalakienė, dr. Ingrida Pilypienė, Rita Vilienė).

Dr. Givi Lengvenis, gydytojas intervencinis radiologas – už inovatyvų darbą „Galvos smegenų arterijų krešulių radiologinis vertinimas ir prognostinio trombektomijos algoritmo sudarymas“ (darbo vadovas – prof. dr. Algirdas Edvardas Tamošiūnas).

Gintaras Varanauskas, gydytojas chirurgas– už perspektyvų randomizuotą tyrimą„Pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacinio gydymo, fiksuojant ir nefiksuojant sintetinį tinklelį, palyginimas: randomizuotas perspektyvinis tyrimas“ (darbo vadovas – prof. dr. Gintautas Brimas). 

Vilniaus medicinos draugijos Garbės pirmininkės doc. dr. D. Triponienės vardo diplomas šiais metais skirtas dr. Editai Poluziorovienei, vaikų intensyviosios terapijos gydytojai –už išskirtinį darbą „Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų su pasikartojančiu bronchų obstrukcijos sindromu kohortos sukūrimas ir šio sindromo ryšio su alfa-1 antitripsino variantais ištyrimas“(darbo vadovas – prof. habil. dr. Arūnas Valiulis).

Pagrindinį – 49-ąjį Vilniaus medicinos draugijos Diplomą už geriausią 2025 m. į praktiką įdiegtą darbą ir prof. habil. dr. Irenos Balčiūnienės vardinę padėką-dovaną pelnė Justinas Bacevičius, gydytojas intervencinis kardiologas-elektrofiziologas, Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų bei VU Medicinos fakulteto mokslininkas. Jo darbas „Širdies veiklos monitoravimas pacientams su prieširdinėmis aritmijomis: naudotojui draugiško nešiojamojo prietaiso išradimas ir validavimas, diagnostinis dirbtinio intelekto algoritmo pajėgumas bei aritmijos rizikos markerių aptikimas ilgalaikėse elektrokardiogramose“ (darbo vadovas – prof. dr. Audrius Aidietis, partneris Kauno technologijos universiteto – prof. dr. Vaidotas Marozas) įvertintas kaip itin reikšmingas indėlis į klinikinę kardiologijos praktiką.

Profesoriaus dr. Vlado Kviklio vardo diplomas ir simbolinė dovana už geriausią higienisto darbą, įsteigti 2008 m. minint žymaus Lietuvos higienisto ir Draugijos veikėjo 100-ąsias metines, jo sūnaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docento Gedimino Kviklio iniciatyva. Šiemet – jau 18-ąjį kartą – Diplomas skirtas gydytojui higienistui Audriui Ščeponavičiui už prasmingą veiklą visuomenės sveikatos srityje ir darbą ,,Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros politikos formavimas ir įgyvendinimas”.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos Padėkos raštas už ilgametę kūrybišką veiklą Vilniaus medicinos draugijoje, už nuoseklią medicinos žinių sklaidą bei rūpestį jaunuomenės švietimu, įteikta gydytojai akušerei-ginekologei prof. dr. Žanai Bumbulienei.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos Padėkos raštas už atsidavimą, kūrybiškas pastangas ir prasmingus darbus, stiprinant visuomenės sveikatą bei siekiant bendro tikslo – kurti sveikesnę, sąmoningesnę ir atsakingesnę visuomenė skirtas prof. habil. dr. Irenai Balčiūnienei.

Atminties akimirka, jungianti praeitį ir dabartį

Antrąją konferencijos dalį subtiliai pradėjo renginio vedėja Karolina Panto, pakvietusi tylos minute pagerbti išėjusius Vilniaus medicinos draugijos narius.  Šis tylus susitelkimo momentas tapo prasmingu priminimu, kad atmintis, pagarba ir tęstinumas yra gyvo paveldo esmė – be jų neįmanoma nei bendruomenė, nei jos ateitis.

Draugystė, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas tapo neatskiriama šių metų jubiliejaus dvasios dalimi. Ypatingą vaidmenį šioje bendrystėje atliko Draugijos pirmininko pavaduotoja, vaistininkė  Birutė Karnickienė. Jos energija ir sveikas optimizmas, ramus profesionalumas, jauki kantrybė, subtilus situacijos pajautimas, diplomatija ir nuoširdus rūpestis telkė Draugijos narius kilniems ir prasmingiems darbams. Jubiliejiniais metais jos iniciatyvos pasižymėjo ne tik organizaciniu tikslumu, bet ir gilia pagarba Draugijos vertybėms – tarnystei, bendrystei ir atvirumui visuomenei. Už tai Draugijos bendruomenė jai yra nuoširdžiai dėkinga.

Bendradarbiavimo galia – tiltai tarp institucijų ir visuomenės

Pasitikdama 220-ąsias gyvavimo metines, Vilniaus medicinos draugija kartu su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka surengė visuomenei –vilniečiams ir miesto svečiams – skirtą atvirą paskaitų ciklą „Sveikatos pamokos visiems“. Devyniose nemokamose paskaitose įvairių sričių gydytojai ekspertai dalijosi žiniomis, patirtimi ir mokslu grįstais patarimais. Renginiai sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo – per metus juose apsilankė daugiau nei 1200 dalyvių, o gyvos diskusijos ir aktyvus auditorijos įsitraukimas tapo šio ciklo skiriamuoju bruožu. Iniciatyva, gimusi iš švietimo ir poreikio stiprinti pasitikėjimą medicinos mokslu, bus tęsiama ir 2026 metais, patvirtindama savo aktualumą ir prasmingą poveikį. Šio ciklo sumanytoja ir koordinatorė – Draugijos pirmininko pavaduotoja Birutė Karnickienė, iniciatorė ir turinio formuotoja – Draugijos Valdybos narė prof. habil. dr. Irena Balčiūnienė, renginio globėja – Draugijos Valdybos narė doc. dr. Lina Zabulienė. Projekto kūrėjai tiki, kad „Sveikatos pamokos visiems“ tampa tvirtu jungiančiu tiltu tarp institucijų, sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės, stiprinančiu sveikatos raštingumą ir pasitikėjimą medicinos mokslu, kuriančiu saugesnę, labiau informuotą miesto ateitį.

Prisidėdami prie sveikinimų Draugijai, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos atstovai, pabrėžė ypatingą bendradarbiavimo ryšį, susiformavusį įgyvendinant šį paskaitų ciklą. Kultūrinių renginių organizatorė Ernesta Trainytė pastebėjo, kad „jubiliejus, kaip jubiliejus, neapsieina be dovanų – tačiau šįkart dovanas gavome mes“, primindama nepaprastą paskaitų sėkmę, kai „klausimai nesibaigdavo, o prie lektorių nusidriekdavo eilės“. Ji šiltai dėkojo Birutei Karnickienei, prof. habil. dr. Irenai Balčiūnienei ir doc. dr. Linai Zabulienei. už profesionalumą, šilumą, bendruomenės telkimą ir gyvą dialogą su visuomene. Bibliotekos istorikas Linas Janulevičius savo sveikinime akcentavo kilmės bendrystę: „Mums atrodo, kad turime bendras ištakas – mus šildo tas pats XIX amžiaus Vilnius ir jame veikę šviesuoliai.“ Jis priminė plačią Draugijos profesorių erudiciją ir ilgalaikį poveikį miestui, pabrėždamas, kad bendri projektai, kaip šis, palieka „ilgą šilumą“. Biblioteka taip pat įteikė personalizuotas dailininkės Kristinos Karvelytės sukurtas dovanas – unikalius paskaitų lektorių portretus ir simbolinius „literatūrinius receptus“.

Draugiją pasveikino Dr. Krzysztof Makuch, buvęs Lenkijos Respublikos Aukščiausiųjų ir Varšuvos Regiono Medicinos Rūmų pirmininkas, pabrėžęs profesinės misijos kilnumą: „Minint 220-ąsias VMD įkūrimo metines, prašau perduoti Vilniaus medicinos draugijos Valdybai ir gydytojams mano pagarbą jų profesiniam darbui ir socialinei veiklai. Vykdydami savo garbingą profesiją, gydytojai vadovaujasi paciento gerove ir įrodymais pagrįstomis žiniomis. Šių žinių plėtojimas yra mūsų etinis imperatyvas, o patirties mainai su kitų šalių gydytojais yra nepaprastai svarbūs“.

Asmenybės, buvę daugiau nei savo laikmečio gydytojai

Antroje konferencijos dalyje pranešimai kvietė susipažinti su iškiliomis asmenybėmis, formavusiomis ne tik Vilniaus medicinos raidą, bet ir siekusiomis europinio pripažinimo. Tai žmonės, kurių idėjos, darbai ir vertybės ženkliai praturtino Lietuvos medicinos istoriją ir paliko ryškų pėdsaką.

VU Medicinos fakulteto doc. dr. Aistis Žalnora, Draugijos Valdybos narys, pranešime „Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjai Andrius Sniadeckis ir Jokūbas Šimkevičius: medicinos mokslų pradininkai ir šviesuliai“, sugrąžino auditoriją į XVIII–XIX a. Vilnių – laikotarpį, kai kūrėsi pediatrijos, antropologijos, auksologijos, higienos ir vaikų ligų prevencijos pagrindai. Konferencijos metu pristatytas ir naujai išleistas, dar spaustuvės dažais kvepiantis, VU profesoriaus, chemiko, mediko, antropologo, visuomenės veikėjo ir vieno iš Draugijos steigėjų A. Sniadeckio (1768-1838) veikalas „Apie fizinį vaikų lavinimą“ – savo laikmečiui išskirtinai pažangus ir iki šiol aktualus darbas. Pasak doc. dr. A. Žalnoros, A. Sniadeckis ir J. Šimkevičius buvo mokslo šviesuliai, „toli pralenkę savo laikmetį“, ir tapo kelrode žvaigžde ateities kartoms. „Juos abu pelnytai galime vadinti pediatrijos mokslo pradininkais, daug dėmesio skyrusiais plačiam socialiniam ligos kontekstui bei to meto blogybėms – skurdui, visuomenės tamsumui, socialinei nelygybei ir kitoms pirminėms daugelio ligų prielaidomis“. Doc. dr. L. Zabulienė pabrėžė, kad A. Sniadeckio knygoje vaikų fizinio lavinimo samprata pateikiama novatoriškai, tarsi kviečiant keliauti laiku ir ieškoti paralelių su šiandienos vaikų ir paauglių sveikatos priežiūros iššūkiais: „Neįtikėtina, tačiau A. Sniadeckio mintys, gilios įžvalgos ir rekomendacijos peržengia laiko ir kultūrų ribas ir atliepia šiuolaikinės Pasaulio sveikatos organizacijos bei paauglių ir pereinamojo amžiaus medicinos principus – jo balsas skamba ne kaip praeities aidai, bet kaip gyvas ir aktualus pašnekovas“.

VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Jatužis pranešime „Valmanto Budrio (1958–2015) palikimas: neurologijos atspindžiai dailėje ir istorijoje“ pristatė buvusio kolegos ir mokytojo, tikro Vilniaus miesto ir universiteto patrioto Valmanto Budrio (1958–2015) – vienos ryškiausių Lietuvos neurologijos asmenybių – mokslinį ir kultūrinį palikimą. Prof. V. Budrio asmenybėje tilpo labai daug – novatoriškumas, neurologijos mokslo modernizavimas, jaunimo iniciatyvų palaikymas ir išskirtinė humanitarinė erudicija – gebėjimas medicinines įžvalgas atpažinti dailės kūriniuose, istoriniuose tekstuose ir net Šventojo Rašto pastraipose. Profesorius dr. D. Jatužis priminė ir paties profesoriaus žodžius: „Esu miesto vaikas… meilė gimtajam miestui ir šaliai – mano kraujyje“. Sveikindamas Draugiją dekanas pabrėžė, kad minėdami Draugijos 220 metų sukaktį, iš naujo įvertiname jos reikšmingą indėlį į Lietuvos medicinos mokslo, praktikos ir kultūros raidą. „Šią draugiją stiprino atsidavę gydytojai ir mokslininkai, kurių darbai bei asmenybės iki šiol įkvepia. Jų puoselėtos vertybės – progreso skatinimas, vizionieriškumas, profesinis nuoseklumas, akademinė bendrystė ir tarnystė žmogui – išlieka būtinos kuriant šiuolaikinę mediciną. Sukaktis primena ir įtvirtina mūsų, medikų, įsipareigojimą medicinos istorijos tęstinumui“.

Konferenciją prasmingai papildė vienos iš aktyvių ir įtraukiančių renginio organizatorių, VU Medicinos fakulteto doc. dr. Linos Zabulienės pranešimas „Vilniaus universiteto rektoriai ir dekanai – Vilniaus medicinos draugijos tradicijų architektai“. Jis pakvietė į simbolinį susitikimą su trylika Draugijos pirmininkų, kurie per du šimtmečius buvo Vilniaus universiteto rektoriai, ir(ar) medicinos fakulteto dekanai. Jų idėjos, drąsa, darbai, atkaklumas ir žmogiškas ryžtas formavo medicinos mokslą ir klinikinę praktiką Lietuvoje. „Turėtume žvelgti į juos ne tik kaip į istorijos vadovėlių figūras, bet kaip į gyvus, daugialypius žmones – genialius, kartais ekscentriškus, kartais žmogiškai juokingus, gebėjusius ginčytis, juokauti, rizikuoti, klysti ir vis dėlto kurti toliau“ – sakė doc. dr. L. Zabulienė. Jos pasakojimas tapo šilta, jautria ir kiek literatūriška kelione, kurioje susipynė mažieji istorijos epizodai, archyvų detalės ir subtilus humoras. Tai pasakojimas ne tik apie praeitį, bet ir apie mus šiandien – tarsi kvietimas tęsti jų pradėtą kelią.

Darbai ir iniciatyvos, puoselėjantys Draugijos misiją

Nuo pat savo įkūrimo Vilniaus medicinos draugija vadovavosi nuostata, kad svarbiausias valstybės turtas yra žmogus. Ši vertybinė laikysena atsispindėjo tiek istorinėse iniciatyvose – kovoje su epidemijomis, visuomenės švietime, medicinos mokslo pažangoje, – tiek ir šiandien vykdomose veiklose, orientuotose į visuomenės sveikatą, atminties puoselėjimą ir bendruomenės stiprinimą. Iki šiol Draugija inicijuoja ir įgyvendina iškilių Lietuvos medikų sukakčių minėjimus bei jų indėlio įprasminimo iniciatyvas – rengia parodas, rūpinasi atminimo lentomis ir kapaviečių tvarkymu, leidžia knygas, prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo. Šiuo metu Draugija vienija 14 specialiųjų profesinių draugijų. 2024–2025 m. Vilniaus medicinos draugija, ypač aktyviai – Draugijos pirmininko pavaduotoja Birutė Karnickienė, bendradarbiaudama su Vilniaus m. savivaldybės Istorinės atminties komisija, rūpinosi prof. Jozefo Franko, Draugijos iniciatoriaus ir vienos ryškiausių XIX a. Vilniaus medicinos asmenybių, paminklo perkėlimu iš iki tol visuomenei neprieinamo privataus kiemelio į naują, istoriškai ir kultūriškai prasmingą vietą – šalia vadinamųjų „Jozefo Franko namų“ Didžiojoje g. 1. Ši iniciatyva yra ne tik fizinis paminklo perkėlimas, bet ir simbolinis Jozefo Franko sugrąžinimas į miesto atmintį. 

Šiemet taip pat minimos ir kito Draugijos steigėjo, gydytojo ir visuomenės veikėjo Jokūbo Šimkevičiaus – pirmojo Lietuvoje chirurgijos ir pirmojo pediatrijos vadovėlio autoriaus – 150-osios gimimo metinės, dar kartą primenančios, kad Draugijos istorija neatsiejama nuo medicinos mokslo raidos Lietuvoje.

Jubiliejaus proga Draugija taip pat išleido pašto ženklą su prof. Jozefo Franko atvaizdu ir voką su Draugijos statuto ženklu (aut. Tomas Dragūnas), taip pat šiai sukakčiai paminėti buvo sukurti sidabriniai ženkliukai su deivės Izidės atvaizdu (aut. Antanas Šėmis) – per visą Draugijos gyvavimo laikotarpį išsaugoto herbo simboliu, siejamu su globėjiškumu, rūpesčiu ir gyvybės išsaugojimu. Kaip pažymėjo šiomis iniciatyvomis besirūpinęs Draugijos Valdybos narys dr. Valdas Banys – tai darbai, įprasminantys Draugijos ištakas ir palikimą, kartu kalbantys apie jos gyvybingumą šiandien. 

Nuosekliai tęsdama švietėjišką misiją, nuo 2022 m., Vilniaus miesto savivaldybės remiama, Vilniaus medicinos draugija įgyvendina projektą „Pacientų edukacinė platforma: Suprasti. Įsitraukti. Klausti: Gestacinis diabetas“. Anot projekto vadovės doc. dr. Linos Zabulienės – „Tai pirmoji tokio pobūdžio platforma Lietuvoje ir Europoje, skirta nėščiųjų sveikatos raštingumui, savirūpai ir informuotumui stiprinti. Platformoje vienoje vietoje pateikiamos mokslu grįstos rekomendacijos, vaizdinės instrukcijos ir gydytojų patarimai, padedantys moterims suprasti gestacinio diabeto sukeliamus pavojus, ligos valdymo principus ir kasdienės priežiūros svarbą. Šis projektas prisideda prie saugesnio nėštumo ir komplikacijų prevencijos, kartu stiprindamas pacienčių ir jų šeimų pasitikėjimą sveikatos priežiūros specialistais“.

Padėkos bendrystei – žmonėms kuriantiems Draugijos istoriją drauge

Vilniaus medicinos draugija jau daugiau kaip du šimtmečius vienija žmones, kurie ne tik skatina medicinos mokslo raidą, bet ir ją įprasmina savo darbais, kultūra, bendryste ir tarnyste visuomenei. „Draugijos Garbės nario vardas nėra vien statusas – tai bendruomenės pagarba, pasitikėjimas ir įvertinimas, skiriamas tiems, kurie savo veikla praturtina ne tik mediciną, bet ir jos istoriją, kultūrą ir žmogiškąsias vertybes“ – pabrėžė doc. dr. Lina Zabulienė. Dar Draugijos įkūrėjas prof. Jozefas Frankas rašė, kad tikrasis gydytojų luomo kilnumas remiasi „ne garbės troškimu, bet gebėjimu savo darbu iškelti kitą žmogų“. 1977-2015 m. garbės nariais išrinkti 34 asmenys. Minint 220-ąsias Draugijos metines, į jo gretas pakviesta dar vienuolika  mokslininkų, istorikų, kultūros puoselėtojų, akademinės bendruomenės lyderių, kurių idėjos ir darbai reikšmingai prisidėjo prie Draugijos misijos. Naujai išrinkti Garbės nariai:

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas – VU rektorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas, istorijos mokslų daktaras, ilgametis Istorijos fakulteto dekanas (2012–2020 m.), VU Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas, aktyvus akademinės bendruomenės lyderis. Jo pasiekimai įvertinti Vilniaus universiteto rektoriaus premijomis už mokslo ir pedagoginę veiklą, Lietuvos nacionaline mokslo premija, Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi.

Dr. Reda Griškaitė – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, atliekanti tarpdalykinius,  tarptautinius inovatyvius mokslinius tyrimus, tyrinėjanti XIX a. Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją, aktyviai prisidedanti prie mokslo sklaidos. Įvertinta įvairiomis premijomis bei apdovanojimais, tarp kurių – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, „Gloriae pharmaciae Lituaniae“ apdovanojimas.

Dr. Vilma Gudienė – farmacijos mokslų daktarė, farmacijos istorijos tyrėja, monografijų –  „Socialiniai Lietuvos farmacijos bruožai“ ir e-knygos apie dekaną, pirmąjį farmacijos mokslų daktarą Benediktą Šiaulį – autorė, viena iš Farmacijos istorijos draugijos įkūrėjų, tarptautinių farmacijos istorijos organizacijų narė ir viceprezidentė. Jos darbai garsina Lietuvos farmacijos paveldą pasaulyje, o kartu stiprina ir Vilniaus medicinos draugijos ištakas, kurių dalis – farmacijos sekcija.

Dr. Ramūnas Kondratas – visuomenininkas, filosofijos daktaras, mokslo istorikas, kurio indėlis į Lietuvos medicinos istorijos sklaidą yra išskirtinis. Harvardo universitete apgynė daktaro disertaciją „Jozefas Frankas (1771–1842) ir klinikinės medicinos išsivystymas“. Buvęs Nacionalinio Amerikos istorijos muziejaus Smithsonian instituto Vašingtone, kuratorius, , VU muziejaus atkūrimo (2008 m.) iniciatorius ir direktorius (2010–2020 m.), aktyvus tarptautinių paveldo organizacijų narys, tarp jų ir UNESCO Lietuvos programos „Pasaulio atmintis“ Valdybos narys. 

Dr. Julius Ptašekas – biomedicinos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos higienos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Ekologinės medicinos centro direktorius, nuo 1999 bendrovės Diagnostinės sistemosdirektorius. Ilgametis tarptautinių organizacijų – Pasaulinio ekologijos ir vėžio instituto, Pasaulio sveikatos organizacijos – narys. Sėkmingai atkūrė Paliesiaus dvarą, įkūrė sveikatinimo centrą ir vykdo kultūrinę veiklą. Nuoširdus Vilniaus medicinos draugijos bičiulis ir rėmėjas, savo veikla jungiantis mediciną, kultūrą ir visuomenės gerovę.

Dr. Birutė Railienė – bibliografė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos Mokslo istorijos tyrėja Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Mokslinių interesų kryptys – bibliografija, biografistika, Lietuvos mokslo istorija. Knygų „Andrius Sniadeckis“ (2005), „Kraujo lašo paslaptys: Vyto Antano Tamošiūno bibliografijos rodyklė“ (2012), „Andriaus Sniadeckio portretai“ (su bendraautoriais, 2020) ir kt. autorė, kultūros ir mokslo istorijos renginio „Andriaus Sniadeckio skaitymai“ iniciatorė ir organizatorė. 

Prof. dr. Rimantas Stukas – gydytojas higienistas-epidemiologas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, visuomenės sveikatos lyderis, dešimtmečius formuojantis visuomenės sveikatos politiką ir studijų kryptį Lietuvoje. VU Medicinos fakulteto Studijų prodekanas (2000–2018 m.), Visuomenės sveikatos instituto vadovas (2007–2017 m.), nuo 2002 m. nuolatinis Medicinos fakulteto Tarybos narys, jau beveik dešimtmetį vadovauja VU MF Visuomenės sveikatos katedrai. 2024 m. Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programos studentų išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju. Jo veikla yra gyvas Draugijos misijos „žinios visuomenei“ tęsinys. 

Prof. dr. Audrius Šileikis – abdominalinės chirurgijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras, nuo 2003 Vilniaus chirurgų draugijos narys, iždininkas (2009–2016 m.), dešimtmetį buvęs jos pirmininku, aktyvus mokslinių konferencijų iš kurių net penkios rengtos su Vilniaus medicinos draugija, organizatorius. Partnerystė su Draugija buvo itin produktyvi ir prasminga – buvo pateiktos net 7 nominacijas geriausiam darbui, įdiegtam į klinikinę praktiką, iš kurių dviejų darbų autoriai laimėjo Diplomą ir simbolinę premiją.

Regina Vaišvilienė – Lietuvos medicinos bibliotekos direktoriaus patarėja, Lietuvos medicinos bibliotekos istorijos ir medicinos paveldo puoselėtoja, parodų, straipsnių ir bibliografinių leidinių autorė, pranešimų lektorė. Daugiau kaip keturis dešimtmečius padeda medikams ir tyrėjams rasti reikiamą mokslinę informaciją. Nuolat vykdo ekslibrisų kolekcijos sklaidą, renka ir atskleidžia Lietuvos medikų kūrybinį ir meninį palikimą. 

Prof. habil. dr. Arūnas Valiulis – gydytojas vaikų pulmonologas, habilituotas mokslų daktaras, pedagogas, Lietuvos Mokslų akademijos narys, Lietuvos ir tarptautinių profesinių draugijų narys ir lyderis, kurio veikla jungia klinikinę praktiką, akademinę lyderystę ir socialinį jautrumą. Aktyvus paramos Ukrainai iniciatyvų kūrėjas, vienkartinių Orumo stipendijų Ukrainos universitetų studentams medikams, kurie neteko kare savo tėvų, steigėjas.

Kazimieras Valius – žurnalistas, buvęs LRT darbuotojas, skyriaus vedėjas, analitinių laidų kūrėjas, leidinio „Gydytojų žinios“ vyriausiasis redaktorius. Ilgametis Vilniaus medicinos draugijos bičiulis ir patarėjas. Jo tekstai ir idėjos stiprina ryšį tarp medicinos bendruomenės ir visuomenės, puoselėja atminties kultūrą, todėl „Gydytojų žiniose“ atliepiamos ne tik medicinos aktualijos, bet ir patraukliai nušviečiama istorinių asmenybių veiklos svarba nūdienai. Už aktyvią veiklą Lietuvos blaivybės draugijoje apdovanotas premija. 

Padėkos už bendrą darbą ir šventės kūrimą

Brangindama bendrystę, Vilniaus medicinos draugija jubiliejinio renginio metu Padėkos raštais pagerbė asmenis ir kolektyvus, kurių idėjos, profesionalumas, nuoširdus įsitraukimas ir žmogiškas palaikymas, skirtingais pasirengimo etapais, padėjo įgyvendinti šventės viziją ir sustiprino jos dvasią. Padėkos raštai įteikti Vilniaus vicemerei Simonai Bieliūnei, prof. dr. Daliui Jatužiui prof. dr. Aivarui Kareivai, dr. Aleksui Pikturnai dr. Rasai Račienei, dr. Silvai Žilinskaitei, Rūtai Matonienei, Viktorijai Turauskytei, Indrei Mažeikienei, Jurgitai Raudonytei, Danguolei Šablauskienei, Ernestai Trainytei, Gražinai Golubovskai, Jonui Mikeliūnui, Sigitui Chmieliauskui, Mantui Gagilui, taip pat Vilniaus universiteto bibliotekos ir „Arbatvakarių“ teatro kolektyvams, Thermo Fischer Scientific Baltics ir VU Medicinos fakulteto studentams savanoriams – Justei Balskutei, Lukai Ganseniauskaitei, Skaistei Karalevičiūtei, Barborai Kriaučiūnaitei, Ignui Noreikai, Michailui Taradaj. Atskira padėka už įkvepiantį ir Draugijos įvaizdį stiprinantį konferencijos pranešimą įteikta doc. dr. Loretai Skurvydaitei.

Kai istorija prabyla teatro kalba

Jubiliejaus renginio vakarinėje dalyje susirinkusieji buvo pakviesti nusikelti į XIX amžiaus Vilnių – miestą, kuriame gyveno ir kūrė išskirtinė pora – medicinos profesorius Jozefas Frankas ir operos primadona Kristina Gerhardi-Frank. Teatro „Arbatvakariai“ spektaklis „Dingusio Vilniaus lakštingalos“, kurio idėjos autorė ir režisierė – Eglė Tulevičiūtė, jautriai ir gyvai atskleidė jų gyvenimo, kūrybos ir tarnystės miestui istoriją. Scenoje pasirodė Saulius Sipaitis, Eglė Tulevičiūtė, Kristijonas Siparis ir Nerijus Račkaitis, muzikinius intarpus atliko operos solistė Natalija Katilienė ir pianistė Eglė Perkumaitė. Kaip pabrėžė režisierė E. Tulevičiūtė, profesorius Jozefas Frankas kartu su žmona – garsia Vienos dainininke, Ludwigo van Beethoveno bičiule – rūpinosi ne tik miesto sveikatingumu, teikė medicininę ir socialinę pagalbą neturtingiems ligoniams, bet ir aktyviai dalyvavo Vilniaus kultūriniame gyvenime – rengė labdaringus koncertus, rėmė teatrą, telkė bendruomenę. Palikdamas Vilnių 1823 metais, Jozefas Frankas rašė: „Niekada nesigailėsiu, kad gražiausią savo gyvenimo dalį skyriau tam svetingam Lietuvos kraštui…“. Ši citata spektaklyje suskambo kaip jautrus atsisveikinimas su miestu, kuriam jis atidavė savo talentą, laiką ir širdį.

Vakaro pabaigoje svečiai buvo pakviesti į pažmonį – šiltiems pokalbiams ir šventinei vakarienei. Ši dalis natūraliai pratęsė visos dienos dvasią ir tapo įsimintinu susitikimu tiems, kuriems brangi Vilniaus medicinos istorija, ją kūrę žmonės ir ateities vizija.

Šventė, paliekanti šilumą

Šis jubiliejinis renginys tapo gyvu įrodymu, kad Vilniaus medicinos draugija yra ne tik istorijos saugotoja, bet ir aktyvi, telkianti bendruomenė, gebanti prasmingai jungti mokslą, kultūrą ir rūpestį žmogumi. Draugijos pirmininko pavaduotoja Birutė Karnickienė pabrėžė bendrystės ir pasitikėjimo svarbą – būtent jie leidžia gimti iniciatyvoms, kurios peržengia institucijų ribas ir pasiekia visuomenę. Draugijos atsakingoji sekretorė Doc. dr. Lina Zabulienė priminė, kad Draugijos stiprybė visada slypėjo žmonėse – jų idėjose, drąsoje kurti ir gebėjime tęsti pradėtus darbus, o ši iškilminga šventė išaugo iš ilgo, kruopštaus ir rūpestingo pasirengimo – jautraus kūrybinio bendraminčių dialogo, sujungusio istoriją, mokslą ir šiandieną į vieną visumą, leidusią Draugijos 220 metų sukaktį patirti ne kaip kalendorinę datą, o kaip gyvą, prasmingą bendrystę. Draugijos pirmininkas prof. dr. Algirdas Utkus nuoširdžiai dėkojo visiems renginio organizatoriams, Draugijos Valdybos nariams – Birutei Karnickienei, doc. dr. Lina Zabulienei, prof. habil. dr. Irenai Balčiūnienei, dr. Valdui Baniui, prof. dr. Žanai Bumbulienei, doc. dr. Aisčiui Žalnorai, taip pat pranešėjams, partneriams ir savanoriams, kurių profesionalumas, atsakomybė ir atsidavimas lėmė išskirtinę jubiliejaus sėkmę, pabrėždamas, kad tokie susitikimai įkvepia ne tik prisiminti nueitą kelią, bet ir drąsiai žvelgti į ateitį. Vienydama specialiąsias draugijas, Vilniaus medicinos draugija ir šiandien nuosekliai įgyvendina savo misiją „Tarnauti mokslui ir gimtajam kraštui“, išlikdama gyva tradicijų tąsos, mokslo perimamumo ir atsakingos tarnystės visuomenei liudytoja.

119