Tarptautinėje LSMU konferencijoje – dėmesys karo farmacijai ir profesijos istorijai

  • 19/04/2026
 
Nuotraukoje Farmacijos istorijos sekcijos dalyviai (iš kairės): Vilma Gudienė, Aigars Enins, Elizabeta Zilite, Inta Vegnere, Regina Vaišvilienė, Aistis Žalnora, Ieva Lībiete, Angelė Rudžianskaitė, Ramūnas Kondratas, Birutė Karnickienė, Janina Valančiūtė, Austėja Kausteklytė /
Emos Nevedomskaitės nuotr.

2026 m. kovo 27 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultete jau šeštą kartą surengta tarptautinė konferencija „Šiuolaikinė farmacija: problemos, iššūkiai ir lūkesčiai 2026“ (angl. „Contemporary Pharmacy: Issues, Challenges and Expectations 2026“), subūrusi farmacijos specialistus, mokslininkus ir istorikus iš įvairių šalių. Šių metų konferencija buvo skirta karo farmacijos temai.

Konferencijoje dalyvavo įvairių institucijų atstovai bei svečiai iš devynių šalių. Jau kurį laiką esant įtemptai geopolitinei situacijai, išryškėjo skirtingose farmacijos srityse dirbančių specialistų bendradarbiavimo, žinių ir profesinės patirties dalijimosi svarba. Vieną svarbiausių pranešimų skaitė Charkivo nacionalinio farmacijos universiteto rektorius prof. Oleksandras Kukhtenko (Ukraina), aptaręs farmacijos specialistų rengimo ypatumus karo sąlygomis.

Plenarinėje sesijoje skambėjo ir istorinės temos. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius Tauras Antanas Mekas pristatė pranešimą apie karo farmakopėją. Taip pat buvo aptarti naujausi tyrimai, asmeniniai prisiminimai, kolekcijos bei istoriniai šaltiniai ir viena svarbiausių 2026 m. minėtinų datų – farmacijos profesoriaus, plataus akiračio intelektualo, mokslininko, profesinio leidinio kūrėjo ir redaktoriaus, universiteto vaistinės vedėjo prof. Johanno Friedricho Wolfgango (1776–1859) 250-osios gimimo metinės. Jo asmenybė ir indėlis į farmacijos istoriją jau buvo analizuoti 2019 ir 2020 m. LSMU Farmacijos fakulteto konferencijose, taip pat – minint Vilniaus medicinos draugijos Farmacijos skyriaus (įkurto 1819 m.) jubiliejų. Be to, 2020 m. konferencija buvo skirta prof. J. F. Wolfgango redaguotam leidiniui „Pamiętnik Farmaceutyczny Wileński“ („Vilniaus farmacijos užrašai“, leistam 1820–1822 m.).

Farmacijos istorijos sekciją moderavo dr. Ramūnas Kondratas, o pirmasis joje skambėjęs pranešimas – Vilniaus medicinos draugijos pirmininko pavaduotojos Birutės Karnickienės pasakojimas apie prof. J. F. Wolfgango atminimo įamžinimo planus bei monumento kūrimą Paluknyje, Trakų rajone. Pranešėja taip pat pristatytė siekį rasti tinkamą vietą Vilniuje Vilniaus medicinos draugijos steigimo iniciatoriui ir ilgamečiam lyderiui prof. Jozefui Frankui pagerbti.

Prof. Liudas Ivanauskas pasidalijo prisiminimais apie karinį studentų rengimą sovietmečiu ir atskleidė to meto studijų specifiką. Angelė Rudžianskaitė pristatė unikalų Andriaus Rondomanskio fotografijų archyvą kaip reikšmingą vizualinį istorijos šaltinį. Pranešėjai iš Latvijos farmacijos muziejaus aptarė prof. Dāvido Hieronīmo Grindelio asmenybę, o dr. Ieva Lībiete analizavo psichiatrijos istorijos raidą sovietmečiu.

Prof. Aivas Ragauskas pristatė pranešimą apie Šeduvos senosios vaistinės vaistininko Igno Antano Skudavičiaus gyvenimo iššūkius provincijos mieste, o prof. Raimonda Ragauskienė nagrinėjo didikų Radvilų sveikatos priežiūros praktiką bei vartotus vaistus. Dr. Aistis Žalnora aptarė mažiau žinomus Vilniaus medikų atsiminimų aspektus ir jų reikšmę profesinės atminties tyrimuose.

Ypatingą atmosferą konferencijoje sukūrė Saulius Špokevičius, pristatęs poetinę interpretaciją apie Adomo Mickevičiaus mirtį ir atskleidęs netradicines medicinos istorijos refleksijos galimybes.

Taip pat pristatytos vertingos kolekcijos: dr. Birutė Railienė supažindino su farmacijos ženklelių rinkiniu, Regina Vaišvilienė pristatė savo sudarytą medikų ekslibrisų katalogą, o LSMU Farmacijos fakulteto magistrantė Austėja Kausteklytė aptarė Lietuvos farmacininkų apgintas disertacijas kaip mokslo raidos atspindį.

Konferencija išryškino, kad šiuolaikinė farmacija aprėpia ne tik mokslo raidą ir praktinių iššūkių sprendimą, bet ir profesinės tapatybės, istorijos bei kultūrinės atminties išsaugojimą.

Informaciją parengė dr. Vilma Gudienė.

Bendraukime

info@vmd.lt