Iškilmingo Vilniaus medicinos draugijos posėdžio metu įteikti diplomai už geriausią darbą, 2023 m. įdiegtą į praktiką

2023 m. Gruodžio 15 d. iškilmingame Vilniaus medicinos draugijos posėdyje dėl Vilniaus medicinos draugijos diplomo ir premijos už geriausią darbą, 2023 m. įdiegtą į praktiką varžėsi keturi pretendentai.

Lietuvos laboratorinės medicinos draugija teikė darbą:

“Piktybinių plazminių ląstelių imunofenotipavimo svarba diagnozuojant dauginę mielomą, vertinant gydymo efektyvumą ir prognozę“, (darbas apdovanotas Vilniaus medicinos draugijos Diplomu už geriausią darbą, 2023 m. įdiegtą į praktiką ir Vardine premija, bei Vilniaus medicinos draugijos valdybos vieno iš narių asmenine premija-dovana.)

Darbo autorius: Mantas Radzevičius

Darbas atliktas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, vėliau bendradarbiaujant su 17 užsienio tyrimų centrų

Darbo tikslas buvo ištirti, kaip piktybinių plazminių ląstelių imunofenotipavimas tėkmės citometriniu metodu gali būti naudojamas dauginės mielomos recidyvo prognostikai, šios ligos agresyvėjimo vertinimui pagal cirkuliuojančių plazminių ląstelių aptikimą bei galimybę harmonizuoti minimalios liekamosios ligos analizės strategiją.

Dr. Mantas Radzevičius, kalbėdamas apie darbo įdiegimo į praktiką apimtis, pritaikomumą, poveikį tikslinei grupei ir šalies visuomenei, universalumą ir tarptautiškumą, pabrėžia, kad “Plazminių ląstelių adhezijos žymenų ištyrimas leidžia nuspėti pacientus, kuriems galima aptikti cirkuliuojančias plazmines ląsteles, sietinas su agresyvesne ligos forma. Šis tyrimas galimas kaulų čiulpų aspirate, tačiau taip pat įmanomas iš periferinio kraujo mėginio, o tai yra žymiai mažesnę intervenciją sukeliantis tyrimo būdas. Plazminių ląstelių imunofenotipavimas diagnozės metu taip pat leidžia įvertinti žymenų ekspresiją, kuri turi ryšį su genetiniais rizikos veiksniais ir rizikos kategorijomis, o tai leidžia plačiau stratifikuoti pacientus pagal ligos riziką diagnozės metu, jei nėra nustatoma plačiai naudojamų didelės rizikos genetinių pažaidų. Minimalios liekamosios ligos tėkmės citometrinis tyrimas atliekamas sekant pacientų gydymo sėkmingumą, taip pat yra svarbus klinikiniuose vaistų tyrimuose, ypač kai jie atliekami skirtinguose centruose, nes leidžia tolygiai vertinti pacientų gydymo eigą. Bendradarbiaudami su užsienio tyrimų centrais ir siekdami harmonizuotos duomenų analizės, pageriname tyrimų atkartojamumą, ypač bendradarbiaujant klinikiniuose dauginės mielomos tyrimuose”.

Vilniaus Chirurgų draugija teikė darbą:

“Trimodalinis storosios žarnos jungties patikrinimas”, kuris apdovanotas Vilniaus medicinos draugijos garbės pirmininkės docentės dr. Dalios Triponienės Vardo Diplomu už geriausią darbą, 2023 m. įdiegtą į praktiką.

Darbo autoriai: Marius Kryžauskas, Tomas Poškus

Darbas atliktas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikos

Darbo tikslas standartizuoti gaubtinės ir tiesiosios žarnos jungties patikrinimą perspektyviniame kohortiniame tyrime.

Dr. Marius Kryžauskas, kalbėdamas apie darbo įdiegimo į praktiką apimtis, pritaikomumą, poveikį tikslinei grupei ir šalies visuomenei, universalumą ir tarptautiškumą, pabrėžia, kad „Trimodalinis kolorektalinės jungties patikrinimas tapo standartiniu operacijos etapu, kuomet atliekamos kairės pusės storosios žarnos operacijos Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikos. Tai padeda identifikuoti didelės rizikos anastomozę ir imtis prevencinių veiksmų, siekiant išvengti komplikacijų ir taip sumažinti prevencinės ileostomos skaičių“.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija teikė darbą:

„Išemijos ir reperfuzijos pažeidimo sumažinimas eksperimentiniame gimdos transplantacijos modelyje“, kuris apdovanotas Vilniaus medicinos draugijos Garbės raštu už vertingą darbą, įdiegtą į praktiką.

Darbo autoriai: Viktorija Žitkutė, Mindaugas Kvietkauskas, Vygantė Maskoliūnaitė, Bettina Leber, Diana Ramašauskaitė, Philipp Stiegler, Peter Schemmer

Darbas atliktas Graco medicinos universitete, Austrijoje, bendradarbiaujant su Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos Valstybinio patologijos centru

Darbo tikslas buvo ištirti dviejų netoksiškų medžiagų, melatonino ir glicino, apsauginį poveikį eksperimentinės išemijos reperfuzijos pažeidimo metu, kai buvo veikiama žiurkės gimdos šilta išemija.

Dr. Viktorija Žitkutė, kalbėdama apie darbo įdiegimo į praktiką apimtis, pritaikomumą, poveikį tikslinei grupei ir šalies visuomenei, universalumą ir tarptautiškumą, pabrėžia, kad „Gimdos transplantacija yra perspektyvus vaisingumą atkuriantis gydymo būdas moterims, turinčioms absoliutų gimdos faktoriaus nevaisingumą. Tačiau klinikinį šios procedūros naudojimą riboja organų donorų trūkumas, etikos problemos, išemijos / reperfuzijos pažeidimas ir su imunosupresine terapija susijusi rizika. Eksperimentinių ir klinikinių tyrimų atlikimas, siekiant įvertinti įvairių netoksiškų medžiagų poveikį audiniams, yra be galo svarbus, nes kartais nereikia pasitelkti stiprių cheminių medžiagų, kad pasiektume teigiamą efektą būklei pagerinti. Man, kaip šiuo metu dirbančiai nevaisingumo gydymo srityje, šis tyrimas atskleidė dar daugiau teigiamos informacijos, apie papildus ir juose esančias medžiagas. Abi medžiagos, melatoninas ir glicinas, jau naudojamos klinikinėje praktikoje, įtrauktos į įvairių moteriškų ir vyriškų maisto papildų sudėtį, tačiau galimas ir individualizuotas naudojimas padidintomis saugiomis dozėmis tam tikroms būklėms gerinti”.

Teikia LR Odontologų rūmai teikė darbą:

“Tęstinis dviejų studijų „Nacionalinis burnos sveikatos tyrimas“ ir „Burnos sveikatos problemų sprendimo, taikant interaktyvų mokymą, efektyvumo tyrimas” projektas“

Darbo autoriai:Alina Pūrienė, Indrė Stankevičienė, Lina Štangvaltaitė-Mouhat, Vilma Brukienė, Austėja Pauliukaitė

Darbas atliktas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos Institute

Darbo tikslai: 1 etapo: Išsiaiškinti burnos ligų paplitimo mastą Lietuvoje bei veiksnius, siejamus su jų paplitimu. 2 etapo: Įvertinti virtualių mokymų, skirtų burnos ligų prevencijai, efektyvumą.

Doktorantė gydytoja odontologė Indrė Stankevičienė kalbėdama apie darbo įdiegimo į praktiką apimtis, pritaikomumą, poveikį tikslinei grupei ir šalies visuomenei, universalumą ir tarptautiškumą, pabrėžia, kad “Mūsų parengta švietimo programa sulaukė ne tik valstybės pasitikėjimo (buvo skirtas finansavimas svetainei sukurti ir mokymams parengti), bet ir tarptautinio susidomėjimo. Su UiT Arkties universitetu Norvegijoje parengėme programą, skirtą asmenims, susiduriantiems su odontologinių procedūrų baime, o šios programos efektyvumo rezultatus publikavome drauge parengtoje publikacijoje. Vėliau, dalyvaudami tarptautiniame konkurse, laimėjome tarptautinio ne pelno siekiančios organizacijos The Borrow foundation paramą vykdyti mokymus jautriausioms visuomenės grupėms (nėščiosioms, senjorams, neįgalių asmenų globėjams, pradinukų tėvams/globėjams) ir jas prižiūrintiems specialistams”.

Gydytojos odontologės Indrės Stankevičienės nuomone “Odontologijos restauracinės galimybės yra toli pažengusios – naudojant skaitmenines priemones, šiuolaikines medžiagas ir metodus, galima atkurti dantį ir jo funkcijas, tačiau tai pareikalauja didelių paciento išteklių ir, dažnu atveju, sukuria atskirtį tarp pacientų, kurie gali “įpirkti” burnos sveikatą, ir tų, kurie ne. Be to, kartą dantų ėduonies pažeistas dantis patenka į vadinamąją „mirties spiralę“, kur nedidelis danties pažeidimas palaipsniui pradeda reikalauti vis didesnių intervencijų ir galiausiai baigiasi danties netekimu, kas savo ruožtu siejama su įvairiomis sisteminėmis patologijomis bei psichoemociniais iššūkiais. Mokslu paremtos žinios leistų didžiajai daliai visuomenės išlaikyti sveikus savus dantis, jei jie turėtų pakankamai žinių ir motyvacijos. Kitaip nei restauracinės odontologijos, mokslas apie odontologinę profilaktiką nežengia į priekį taip sparčiai, jam neretai skiriama mažiau dėmesio ir finansavimo, nors būtent tai užkerta kelią ligų atsiradimui. Mūsų darbas yra svarbus, nes pasiekė didelę visuomenės dalį, net tą, kuri dažnai išgyvena atskirtį ir patiria papildomus sveikatos priežiūros prieinamumo sunkumus, o gauti rezultatai leidžia teigti, kad visuomenė yra pajėgi mokytis interaktyviu būdu, kuris yra net tik lengvai pasiekiamas, bet ir ekonomiškai naudingesnis. Tikime, kad odontologinių ligų profilaktikos tema ir ypač skaitmeninis švietimas turi itin daug potencialo, erdvės tyrimams, o Lietuva gali didžiuotis reikšmingu indėliu į burnos ligų profilaktiką ne tik šalies, bet ir pasaulio mastu”.

Taip pat įteiktas Vilniaus medicinos draugijos Garbės nario profesoriaus Vlado Kviklio vardinis diplomas

Vilniaus krašto higienistų ir epidemiologų draugija teikė darbą

“Radiacinės saugos priežiūros sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas Lietuvoje”, kuriam įteiktas Vilniaus medicinos draugijos Garbės nario profesoriaus Vlado Kviklio vardinis diplomas už vertingą higienistės darbą, įdiegtą į praktiką.

Darbo autorė:Ramunė  Marija Stasiūnaitienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas teigė, kad „Ramunė  Marija Stasiūnaitienė yra viena iš labiausiai patyrusių Lietuvos radiacinės saugos specialistų, kurios žinios ir patirtis itin naudingos užtikrinant žmonių radiacinę saugą. Ramunė  Marija Stasiūnaitienė savo 33-is profesinės veiklos metus skyrė radiacinės saugos infrastruktūros kūrimui Lietuvos Respublikoje bei jos stiprinimui ir tobulinimui. Itin svarbus jos profesinis ir žmogiškasis indėlis kuriant valstybinės radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės sistemą, atitinkančią Europos komisijos, Tarptautinės atominės energijos agentūros nustatytiems ir tarptautinės bendruomenės pripažintiems radiacinės saugos standartams bei rekomendacijoms. Atliepiant į sudėtingą geopolitinę situaciją ji ypatingai daug dėmesio skiria gyventojų informavimui apie galimas branduolinių ir radiologinių avarijų grėsmes“.