Gydytojų žinios: Profesorius A. Utkus – apie genus, žmonių giminaičius – peles ir sūrį

Vilniaus Medicinos draugija, bendradarbiaudama su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka, 2025 m. įgyvendina renginių visuomenei ciklą „Sveikatos pamokos visiems“. Vilniečiams ir miesto svečiams pristatomų sveikatos temų kontekste, 2025 m. kovo 20 d. Adomo Mickevičiaus bibliotekos salėje pranešimą „Genų žaidimas – ar nuo to priklauso mūsų likimas“ skaitė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovas genetikas profesorius Algirdas Utkus.

„Pranešime buvo nagrinėjama genetikos įtaka žmogaus gyvenimui, asmenybei ir likimui. Aptarta, kiek mūsų savybės, polinkiai ar sveikatos būklės yra nulemtos genetinės informacijos, paveldėtos iš tėvų ir kiek lemia aplinkos veiksniai bei asmeniniai pasirinkimai. Taip pat buvo diskutuojama apie naujausius mokslinius atradimus gene tikos srityje, tokius kaip genomo redagavimo galimybės, genų terapija ir jų etiniai aspektai. Ar mūsų genai yra neperžengiama riba, ar vis dėlto tik vienas iš daugybės veiksnių, ž formuojančių mūsų gyvenimą. Prieš pradėdamas paskaitą, prof. A. Utkus klausyto jams priminė, kad genomas – tai visas viengubasis DNR informa- cijos rinkinys (koduojančios ir nekoduojančios DNR sekos), glū dintis tam tikros biologinės rūšies organizmo ląstelėje. DNR (deoksiribonukleorūgštis) – tai deoksiribonukleotidų, sujungtų kovalentiniais fosfodiesteriniais ryšiais, polimeras.

DNR saugo ir perneša genetinę informaciją iš vienos kartos į kitą. Mes paveldime informaciją, kuri užkoduota DNR. Nuo to, kaip mes būsime sveiki, kaip mes atrodome. Mes visi išoriškai esame šiek tiek skirtingi (skiriasi veido bruožai, visi turime mažųjų anomalijų ir t. t.). Viskas yra užfiksuota DNR. „Genomas – daug skirtingų melodijų galintis sugroti instrumentas. Kiekvienas baltymas yra užkoduotas tam ti- kroje DNR dalyje, vadinamoje genu. Jų turime 20 tūkst. Mąstome apie genomą ir įsivaizduojame tą dalį, kurioje kaupiama baltymų gamybai reikalinga informacija, o iš tikrųjų šioji dalis, vadinama koduojančiąja seka, sudaro tik 3 proc. genų DNR. Kam reikalingi likę 97 proc. genomo, apie kuriuos niekada nesusimąstėme?“, – rašoma „Gydytojų žinių“ parengtame straipsnyje apie vykusią paskaitą.

Visą Lietuvos gydytojų sąjungos leidžiamame el. leidinyje „Gydytojų žinių“ publikuotą straipsnį apie profesoriaus A. Uktaus paskaitą bei joje aptartas temas, skaitykite 2025 m. 8 leidinio numeryje, p. 6–8.