Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, XIX a. Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos tyrėja, istorinių šaltinių leidėja ir vertėja. Mokslininkės tyrimų lauke atsidūrė ir iškilių Vilniaus medicinos draugijos narių – Jono Frideriko Volfgango, Ksavero Volfgango ir Stanislovo Moravskio – biografijos bei kūrybinis jų palikimas. Daug dėmesio tyrėja skiria ir Druskininkų kurorto istorijai, pirmiesiems „mineralinio miestelio“ gydytojams ir vaistininkams.
2020 m. už Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros istorijos raidos puoselėjimą apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
2020 m. – už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, už mokslinius XIX a. tyrimus Lietuvos kitakalbės moterų literatūros istorijos, Lietuvos dvarų istorijos temomis bei jų tarpdalykiškumą, tarptautiškumą, inovatyvumą, sklaidą visuomenėje ir aktyvią veikla Lietuvos literatūros ir rašto kultūros tyrimų srityje – Martyno Mažvydo premija.
2023 m. už Imperatoriškojo Vilniaus universiteto farmacijos, farmakologijos ir teisminės medicinos profesoriaus Jono Frideriko Volfgango ir jo šeimos biografijos tyrimus buvo apdovanota medaliu Gloriae Pharmaciae Lituaniae.
2023 m. o už indėlį tiriant Ignoto Domeikos biografiją ir rašytinį palikimą – Ignoto Domeikos atminimo medaliu. Mokslininkė taip pat yra ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos garbės narė.
2023 m. už originalų Adomo Mickevičiaus knygos parengimą, už akademinius ir kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos apdovanota Algio Kalėdos premija.