Vilniaus medicinos draugija, 2025 m. minėsianti 220 metų įkūrimo sukaktį, unikali savo per šimtmečius vykdoma moksline, akademine ir švietėjiška veikla. Ji ir dabar tęsia veiklą, siekia mokslo perimamumo, tradicijų tąsos, atminimo ir pagarbos asmenims, kurie aukojosi krašto pažangai ir kultūrai.
Kaip vienu iš aktualiausių ir prasmingiausių darbų, pažymėdama šią datą, draugija siekia pagerbti atminimą ir išspręsti klausimą dėl vieno iš pagrindinių Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjų, įžymaus gydytojo ir visuomenės veikėjo, ypač nusipelniusio Vilniaus miestui, profesoriaus Jozefo Franko (Joseph Frank, 1771–1842) paminklo perkėlimo į tinkamą vietą. Kitas ne mažiau svarbus jubiliejinių metų akcentas bus kartu su Adomo Mickevičiaus biblioteka organizuojamas sveikatos raštingumo renginių ciklas visuomenei.
Jozefo Franko paminklo perkėlimas
1983 m., įamžinant Jozefo Franko atminimą Vilniuje ir minint Higienos instituto 175-ąsias metines, tuometiniame Higienos instituto kiemelyje, Didžiosios g. 22 (Senamiesčio seniūnija) buvo atidengtas jam skirtas paminklas (skulptorius Eimantas Stankevičius).
Higienos institutui išsikėlus į kitą vietą, dabar uždarame privačiame kiemelyje tebestovintis Jozefo Franko paminklas neprieinamas plačiam lankytojų ratui – tai neatitinka žingeidžios visuomenės, miesto šviesuolių lūkesčių ir jų galimybės nevaržomai pareikšti pagarbą asmeniui, praktiškai sukūrusiam Vilniaus miesto sveikatos sistemą. Svarbu ir tai, kad esama paminklo vieta nėra susijusi su jo gyvenimu ir veikla pamėgtame Vilniuje, kurį 1823 m. palikdamas Jozefas Frankas rašė: „Niekada nesigailėsiu, kad gražiausią savo gyvenimo dalį skyriau tam svetingam Lietuvos kraštui…“
Vilniaus medicinos draugija ėmėsi iniciatyvos perkelti paminklą, pristatė idėją Vilniaus m. savivaldybei, parengė reikalingus dokumentus ir gavo teisę rengti projektą paminklo perkėlimui. Glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus m. savivaldybe, ieškoma sprendimo, kuri vieta Vilniuje būtų tinkamiausia. Manoma, kad tos vietos būtų sietinos su Vilniaus m. senamiesčiu, su J. Franko išvaikščiotomis Didžiąja ir Pilies gatvėmis. Ketinta apsistoti ties istorine vieta Pilies. g., kur 1781 m. buvo įkurta pirmoji aukštoji medicinos mokykla Lietuvoje – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (Collegium medicum) ir Vilniaus universiteto Botanikos sodas. Ši vieta labai tiktų, ji primintų J. Franko čia skaitytas paskaitas medicinos studentams. Taip būtų sukurta patraukli ir išsiskirianti medicinos istorinė kultūrinė erdvė, kuri papildytų jau esamą istorinį miesto atminties vietų tinklą. Gaila, dėl savo interesus aukščiau bendruomenės iškėlusių kelių kiemo sklypo nuomininkų, šis sprendimas užtruko. Kita labai patraukli vieta paminklui galėtų būti šalia namo, kur gyveno tėvas ir sūnus Frankai, Didžioji g. 1. Šis namas iki šiol dar tebežinomas Franko vardu. Kviečiame Vilniaus medicinos bendruomenę, visuomenę palaikyti paminklo perkėlimo iniciatyvą ir padėti tai įgyvendinti.
Profesorius Jozefas Frankas – išskirtinė Vilniaus istorinė figūra
Profesorius Jozefas Frankas neabejotinai buvo išskirtinė asmenybė, XIX amžiaus pradžioje išgarsinusi Vilnių ir Lietuvą Europoje, kartu medicinos studijų, mokslo ir klinikinės praktikos raidai Lietuvoje suteikusi didžiausią proveržį ir pažangą.
Jozefas Frankas ir jo tėvas – socialinės medicinos pradininkas Johanas Peteris Frankas (Joahnn Peter Frank, 1745–1821), kaip vieni iškiliausių savo srities profesionalų Europoje 1804 metais atvyko į Vilnių, kur Jozefas Frankas ėmėsi vadovauti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, o nuo 1805 m. – Terapijos katedrai.
Jozefo Franko iniciatyva 1805 m. gruodžio 12 d., 15 žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų, susirinkę profesoriaus namuose Didžioji g.1, nusprendė įkurti Vilniaus medicinos draugiją (toliau – Draugija), parengti jos statutą ir pradėti aktyvią veiklą. Draugija buvo pirmoji tokia Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų organizacija, skirta keisti konservatyvias pažiūras, tobulintis, semtis patirties, dalintis atradimais, skleisti mokslines žinias ir pažangą.
Siaučiant šiltinei, tymams, skarlatinai ir kitoms infekcijoms, vakcinacijos problemoms spręsti 1808 m Vilniuje buvo įsteigtas vienas pirmųjų tokio tipo Europoje profilaktinės medicinos mokslinių tyrimų Vakcinacijos institutas. Nuo pat veiklos pradžios Vakcinacijos institutas gamino vakciną nuo raupų ir organizavo Vilniaus ir jo apylinkių gyventojų skiepijimą.
Jozefo Franko dėka Vilniuje pradėtas leisti pirmasis medicinos žurnalas „Acta Instituti Clinici Caesareae Universitatis“. J. Franko profesionalumą bei inovatyvumą liudijo ir nemažo susidomėjimo Europoje sulaukę jo moksliniai darbai.
Profesorius siekė, kad Medicinos fakulteto darbas būtų tiesiogiai siejamas su gyventojų sveikatos apsauga ir ligų prevencija – inicijavo gyventojų sergamumo ir mirtingumo statistikos rinkimą. Jis pirmasis atkreipė dėmesį į klimatinių bei topografinių sąlygų reikšmę žmogaus sveikatai.
Jozefo Franko veikla žymi atskirą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir kartu modernios medicinos Lietuvoje epochą. Tėvas ir sūnus Frankai Vilniuje reformavo ir sunormino medicinos mokslą ir praktiką. Buvo pasiekti to meto Europos standartai. Greitai Medicinos fakultetas ir Vilniaus terapijos klinikos tapo pavydžiu kitoms įstaigoms regione ir Europoje. Johano Peterio Franko teigimu, klinika galėjo lygintis net ir su Berlyno klinika. Tiek kolegų, tiek studentų Johanas buvo vertinamas už savo mokslinę veiklą. Vadovaujant J. Frankui buvo parašyta ir apginta daug daktaro disertacijų, išugdyta nemažai profesionalių gydytojų praktikų bei mokslo darbuotojų.
1809 m. Jozefo Franko dėka buvo įkurtas Motinystės institutas, kuris teikė medicininę ir materialinę pagalbą neturtingoms ir vienišoms moterims, gimdyvėms ir naujagimiams.
Komunikabilus, laisvai prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis kalbėjęs, greit pramokęs lenkų kalbos, Jozefas Frankas, vos atsikraustęs į Vilnių, netruko tapti populiaria, visuose tuo metu Vilniaus sambūriuose laukiama, asmenybe. Jo kartu su žmona, viena garsiausių to meto sopranų Kristina Gerhardi Frank (1780–1842), organizuoti muzikos vakarai buvo mėgstami bei gausiai lankomi Vilniaus aukštuomenės: labdaringuose koncertuose surinktus pinigus Frankai skirdavo vargstančiųjų paramai bei ligonių gydymui. Savo iniciatyvumo, veiklumo bei ambicingų siekių dėka medikas Jozefas Frankas tapo itin reikšminga Vilniaus istorijos dalimi.
Profesoriaus Jozefo Franko asmenybė ir darbai iki šiol įkvepia ne tik medicinos specialistus – juo žavisi menininkai, kūrėjai, savo kūrinius skiriantys jo veiklai parodyti ir išryškinti. Žinoma, kad Vilniaus miesto teatras „Arbatvakariai“ taip pat neliko abejingas šios asmenybės žavesiui. Tikimės, tokių iniciatyvų bus ir daugiau.
Santariškėse esanti J. Franko gatvė taip pat liudija dėkingų vilniečių pagarbą šiai išskirtinei asmenybei.
Simboliška, kad prisimenant Jozefo Franko įvairiapusę veiklą, labdaros darbus ir filantropišką jo dvasią, Vilniaus medicinos draugija kartu su Adomo Mickevičiaus biblioteka 2025 m. organizuos sveikatos raštingumo renginių ciklą aktualiausiais klausimais. Renginių metu vyks įvairiose medicinos srityse didžiausią patirtį sukaupusių žymiausių specialistų paskaitos, diskusijos. Bus galimybė gauti atsakymus į rūpimus klausimus – visa tai dovana vilniečiams, siekiantiems sveikatos mokslo naujovių pažinimo bei savo sveikatos stiprinimo ir tausojimo.
Kartu tai ir priminimas, kad per šimtmečius nesikeičia žmogaus noras ir siekis išlikti sveikam ir stipriam, kuriančiam ir trokštančiam darnos bei gėrio.