Aleksandras Safarevičius (Aleksander Safarewicz, 1878-1936), gydytojas, bakteriologas, higienistas, socialinės higienos pradininkas, Vilniaus miesto tarybos narys. 1903 m. baigė Kijevo universitetą, dirbo „žemių gydytoju“. 1905 m. Rusijos–Japonijos karo metu pašauktas į Rusijos armiją kaip karo gydytojas, tačiau užsikrėtęs dėmėtąja šiltine, greitai demobilizuotas. 1905 m.  grįžo į Vilnių, ėmė dirbti greitosios pagalbos bei Pastero stotyse. Nuo 1908–1909 m. dirbo Sankt Peterburgo eksperimentinės medicinos institute ir Bakteriologijos laboratorijoje Varšuvoje, vėliau Vilniaus mieto tarybos nariu. 1914 m. Prasidėjus karui  vėl buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę. Į Vilnių  grįžo tik 1918 m. Toliau dirbo Vilniaus miesto tyrimų laboratorijoje. 1919 m. pradžioje buvo areštuotas už „antibolševikinę veiklą“ – Vilniaus miesto gynybą.  Nuo 1921 m. ėmė dirbti Antakalnio karo ligoninėje. 1924 m. apgynė daktaro disertaciją Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete. Disertacijoje antrasis visoje to meto Lenkijoje nagrinėjo mokyklinių vadovėlių higienos klausimus. Higienos katedros asistentas, vėliau vedėjas. 1928-1936 m.  teikė pasiūlymus miesto kanalizacijos sistemos plėtros projektams,  daug dėmėsio skyrė maisto higienai, socialinės higienos, sveikatos organizaciniams klausimams.